Maniac 2 "Never Let Me Go" (Z.M. Fanfiction)

24 Skyrius

*Zayn Pov*
-Už ką?-sutrikau ir ji trenkė man dar karta.
-Aš tavo veido buvo tarakonas,-pasakė ir aš sutrikau.
Tarakonas? Koks dar tarakonas?
Ji nusišypsojau man pašaipia šypsena ir nuėjo turbūt į savo kambarį. Atsisukau į Kyle, kuris vos valdė juoką.
-Ką ji čia veikia?-tyliai sušukau.
-Atvažiavo aplankyt savo mamos,-nusijuokė.
-Šūdas, o aš dar išdulkinau ta baisia padavėja,-nusipurčiau.
-Bet tai nereiškia jog negali jos susigrąžinti,-pakilnojo antakius.
-Aha, kad ji mane ir mieganti padurtu? Ačiū ne. Labiau visa apgalvojęs, nuslrendžiau jog mums geriau atskirai,-atsidusau.
-Myžnius,-suprunkštė.
-Tylėk ir sakyk ar suradot Conora?-paklausiau.
-Ne, bet žinau kur yra Mara,-šyptelėjo.
-Ir kur gi ji?
*Raises Pov*
Negaliu patikėti jog jis čia. Mano mamos namuose. Ir dar su Kyle! Jėzau ką aš praleidau kol buvau Amerikoje? Jie ką draugai? Nu gražu. Pirma vos vienas kito nenužudo, o dabar jau vos ne geriausi draugai. Nesiprantu aš tų vyrų kartais.
Užsidėjusi aptemptas kelnias, bei palaida bliuskute nusileidau žemyn. Svetainėje girdėjau Zayn balsą ir jis kalbėjo apie tapačia Mara.
-Tai sakai ji tame klube šoka?-paklausė.
-Ne tik, ji ten ir masažą su laiminga pabaigą padaro,-nusijuokė ir aš nusipurčiau.
Kokia ten kalė? Nejaugi Zayn buvo įsimylėjęs kažkokia paleistuve? Nu jo ir skonis.
Užsidėjusi aukštakulnius ruošiausi išeiti, bet išgirdau Kyle balsą.
-Kur eini?
-Ten kur nebus tavęs ir tarakonų,-sumurmėjau ir pasiėmiau savo plona striuke.
Nieko nesakiau tik išėjau iš namų ir iš rankinuko įsitraukiau telefoną. Norėjau surinkti taksi numerį, kai išgirdau duslų balsą.
-Pavežti?-paklausė ir norėjau sakyti NE, bet juk turiu parodyti, kad manęs neveikia jo buvimas šalia manęs.
-Žinoma,-sutikau.
Nuėjome prie juodos mašinos, kaip matau ji nauja. Iš kur jis gauna pinigų tokioms mašinoms? Įsėdau į keleivio vietą šalia Zayn ir jaučiau, kaip kyla mano panika. Kokio velnio aš sutikau...
-Tai kur tau reikia?-paklausė.
-Į psichiatrinę,-sumurmėjau ir jis keistai į mane pačiūrėjo,-Tai yra į WomenD parduotuve,-pasitaisiau ir jis linktelėjo.
Jaučiausi keistai sedėdama prie jo, o jis žiūriu visiškai ramiai. Jis tikrai jau mane senai pamiršęs, o aš kaip kvailė vis dar svajoju apie jo atsiprašymą. Aš idiote.
-Kaip tau sekasi?-prabilo.
-Am..Man puikiai...Tai yra gerai. Na žinai nieko blogo,-suvėliau visiška nesąmonė ir jis vos laikėsi nesusijuokęs,-O tau?
-Vis dar gyvas, kaip matai, tai gerai manau,-nusijuokė.
-Įdomu, kiek negyvu iš po tavęs liko,-sau po nosimi pasakiau ir manau jis neišgirdo.
-O idomu, kiek iš po tavęs paliktu vaikinų liko,-sumurmėjo.
-Ką tai turėtu reikšti?-susiraukiau.
-Tai, kad metus laiko tavęs ieškojau, kaip koks avigalvis,-suburbėjo.
-Na aš tavęs neprašiau,-sukryžiavau rankas.
Pagaliau atvažiavome prie WomenD parduotuvės ir jis sustojo.
-Iki Ray,-piktai pasakė ir išlipau iš mašinos.
-Užsikrūšk Malik!-surėkiau ir trenkus durimis nuėjau į parduotuvę.
Prakeiktas Malik, kad jį kas priplotu. Jis galima sakyti mane kekše pavadino. Paleistuvis.
Įsirinkau pora bliuskučių ir nuėjau į persirengimo kabiną. Nusivilkau savo palaidine ir pakabinau ant pakabos. Jau norėjau dėtis išsirinkta palaidinę, kai kažkas įsiveržė į kabiną ir prirėmė mane prie sienos. Atsisukau pažiūrėti kas čia per asilas ir pamačiau Zayn.
-Ką tu darai idiote?!-vos ne surėkiau ir bandžiau jį nuo savęs nustumti.
-Ša,-suurzgė ir klausėsi kas vyksta parduotuvėje.
-Atsiknisk nuo manęs,-piktai pasakiau ir jis atsisukęs griežta veiso mina uždėjo savo ranką ant mano vietelės.
-Jei tu neužsičiaupsi aš busiu priverstas savo ranką užkišti iš tavo kelniu,-suburbėjo.
Išsigandau jo grąsinimo todėl nutylau, bet jis rankos vistiek nepatraukė.
-Šūdas,-nusikeikė kažką išgirdęs.
-Zayn kas vyksta?-tyliai paklausiau.
-Aš tau sakiau užsičiaupt,-suurzgė ir pajudino savo ranką, taip sukeldamas manyje susijaudinimą.
Jis atsisuko į mane ir turbūt pamatė kokia aš esu įsitempus. Jei jis ir toliau taip darys, pajus drėgme per mano kelnes.
-Kas yra?-pašaipiai paklausė ir tylėjau.
Jis vėl pajudino ranką ir nenoromis išleidau tylia aimaną. Ne ne ne, jis to nepasieks. Pati net nesuvokiau savo judesiu, kai greit judesiu trenkiau jam iš galvos į galvą ir čiupus savo bliuskute išlėkiau iš kabinos. Gerai jog nebuvo daug žmoniu todėl greitai apsirengus išvėgau iš parduotuvės. Uch gailiuosi jog užsidėjau aukštakulnius. Ėjau kuo toliau nuo parduotuvės, kai atsiduriau prie kažkokios kavinės. Įėjau į ją ir prisėdau prie vieno iš staleliu. Užsisakiau kažkokio kokteilio ir kol laukiau dairiausi ar neatvažiuoja juoda mašina. Manau jis ne juokais supyko, bet gi pats prisiprašė.
-Prašau,-nusišypsojo padavėja paduodama mano kokteilį.
-Ačiū,-padėkojau.
Prabuvau kavinėje apie pusvalandi ir susimokėjusi ruošiausi jau grįžti namo. Surinkau taxi numerį ir pasakiau adresą jam kur esu. Po dešimties minučių jis jau buvo vietoje.
Važiuodama žiauriai jaudinausi. O jei jis bus ten ir lauks manęs? Aš mirus. Kai mane parvežė sumokėjau taksistui ir išlipus iš mašinos sustingau.
-Žinai šitas tavo triukas man vos nosies nesulaužė,-sumurmėjo.