Teen's life

Penktas skyrius-Victoria

Palikau Amandą ir jos Hariuką kambary. Žinoma neturiu minčių ką veikt todėl liko tik viena: eit parūkyt. Einant koridorium mane kažkas sustabdė.

"Labas gražuole kur eini?"-tarė kažkoks vaikinas

"Atsiprašau? Kas tu toks?"-pakėliau antakį

"Esu iš kitos klasės. Einam pasilinksminsim. Girdėjau tu ne iš kelmo spirta"-apsilaižė lūpas

"Trauk savo grėblius nuo manęs"-piktai rėžiau

"Nebūk tokia pikta nors tokia tu man patinki"-sugriebė mane ir bandė pabučiuot

Apsimečiau kad bučinys man patiko ir pagriebusi jo sprandą tėškiau vaikino snukį į sieną. Iš jo nosies iškart pasipylė kraujai.

"Kale tu!"-suspiegė ir sugriebė mane už kaklo

Aš ir vėl buvau gudresnė. Nepatingėjau ir iš visų jėgų spyriau į jo tarpkojį. Vaikinas krito ant grindų besiraitydamas iš skausmo. Jau nueidinėjau nuo jo net jis griebė mano čiurną ir buvau paguldyta ant žemės. Koją apėmė stiprus skausmas ir negalėjau atsistot tačiau spėjau tam idijotui dar kartą suduot. Iš kojos spyriau nosį.

"Pasigailėsi žiūrke!"-prisiartino prie manęs

"Emili paleisk ją arba gailėsiesi kad gimei"-už savęs išgirdau pažįstamą balsą

Vaikinas išsigando ir pabėgo. Prie manęs atsitūpė blondinas.

"Ar tu jį taip sutalžei?"-sukikeno

"Kas gi daugiau"-nusijuokiau

"Nesusižeidei?"pasiteiravo

"Koją labai skauda ir nemanau kad paieisiu"-aiktelėjau

"Leisk tau padėt. Einam pas sesutę"-pakėlė mane nuotakos stilium

"Ačiū"-per skausmą šyptelėjau

Niall pajudėjo iš vietos. Po poros minučių mano koja buvo įtvare. Jaučiuosi kaip invalidė nes visas dvi savaites vaikščiosiu su ramentais.

"Galėjo bent jau nuo pamokų atleist"-bandydama paeit sumurmėjau

"Džiaukis kad išvis kojai viskas bus gerai"-nusijuokė Niall

"Paprastai nesimėtau padėkom bet tikrai ačiū Niall"-nuoširdžiai nusišypsojau

"Ačiū neužteks"-paėmė ramentus iš manęs ir prisitraukė arčiau

"Kaip tada galėčiau atsilygint?"-prikandau lūpą

"Šitaip"-sujungė mūsų lūpas

Bučiavomės kol pritrūko oro. Kai atsitraukėm vienas nuo kito galėjau matyt vaikino žėrinčias mėlynas akis. Jis žvelgė į manąsias. Žiūrėjom vienas į kitą ir tiesą pasakius tvyrojo nejauki tyla.

"Amm..aš jau turėčiau eit..Amanda turbūt jaudinasi"-pasakiau

Niall linktelėjo ir atidavė mano ramentus. Pasirėmiau į juos ir lėtais žingsniais nuėjau iki savo kambario.

"Watafak?! Vic kas tau buvo?!"-pašoko Amanda pamačiusi mane

"Aj tik atidaužiau vieną pydarą"-patrukčiojau pečiais

"Aj tik?"-pakėlė antakį

"Nu Dieve leisk man dabar ramiai pabūt savo lovoj. Bėje tu dar manęs neatsiprašei kad pamanei jog su tavo Hariuku permiegojau. Žinai aš ne kekšė"-pyktelėjau

"Aš tavim rūpinuosi o tau dzin?! Neatsiprašiau ir neatsiprašysiu!"-supyko ir ji."Esi kekšių kekšė nes duodiesi su kiekvienu!"-pridūrė

"Žinai dink man iš akių!"-suklykiau

Mergina išeidama trenkė durimis. Jos žodžiai susmigo man į širdį. Mečiau ramentus į sieną ir kamabary subildėjo didelis garsas. Kritau veidu į pagalvę ir pradėjau rėkt.

"Užsičiaupk Sparks!"-atėjo prižiūrėtoja

"Pašol sena karve tu!"-pakėliau galvą ir ji išėjo

Negaliu patikėt kad mano geriausia draugė taip galvoja. Atrodo lyg peilis susmigo į krūtinę. Ji man sesė o aš jai..kekšė? Nieko panašaus apie ją negalėčiau pasakyt..

Į galvą netikėtai šovė pašėlusi mintis. Užkniso čia jau sėdėt. Prižiūrėtojos ant kiekvieno kampo ir dar vaikinai kažkokie neūžaugos trokštantys tik vieno. Tuo labiau nenoriu likt tam pačiam kambary su Amanda. Pasiėmiau savo kurpinę ir susimečiau į ją būtiniausius daiktus. Šlubuodama išėjau iš kambario. Ramentų neimu nes man ir be jų gerai. Išėjau į internato kiemą. Prie vartų stovi du sargybiniai. Pro juos niekaip neišsmuksiu. Apėjau mokyklą iš kitos pusės. Ten nieko nėra. Tvora nėra labai aukšta todėl bandysiu perlipt kad ir skauda koją. Netrukus atsidūriau anapus tvoros. Prie pat čia yra miškelis todėl į patį miestą eisiu juo kad niekas iš mokyklos nepastebėtų. Nors Londona nepažįstu geriau jau klaidžiosiu jame nei pasiliksiu ten. Mišku ėjau apie 10min ir pasiekiau miestą. Iš namų išvažiuojant susidėjau visas savo santaupas. Nusprendžiau užeit į starbucks. Nusipirkau latte ir išėjau. Neskubėdama nuėjau į parką. Jame atsisėdau ant suoliuko. Išgėrus kavą tuščią puodelį išmečiau į šalia esančią šiukšlių dėžę. Pradėjo temt. Ydomu ar jau kažkas pastebėjo jog manęs nėra? Visgi neturėčiau tuo rūpintis..

                  <Pranešimas>

Hey meilės! Štai ir dar viena istorijos dalis. Tikimės patiko! :) rašė: @vilte2000 xxx