Teen's life

Penkiasdešimtas skyrius-Amanda

"Nicole!"-surikau

"Kas?"- prisistatė mergina

"Pasiruošusi?"-suklusau

"Yeah, o kur Jess?"- apsidairė aplink kambarį

"Aš čia"-nusileido laiptais tamsiaplaukė

"Judam!"-suplojo rankomis Nicole

"Kas vairuojat?"- suklusau

"Aš!"- suriko Jess

"Šiandien mašina tavo"- nusijuokiau ir numečiau jai mašinos raktelius

Išėjusios į kiemą puolėm prie mašinos. Jess įsitaisė vairuotojo vietoje aš atsisėdau šalia jos -keleivio vietoje, o Nicole atsisėdo į galą. Pažvelgiau per šoninį veidrodėlį į Nicole, jos veidą puošė šypsena, o ranka glostė jos jau šiek tiek atsikišusį pilvuką. Pavydžiu jai...vaikinas...vaikinas kuris ją myli...vaikas, aš būsiu teta ta mintis privertė mane išsišiepti. 

"Pasiruošusios?"-atkreipè mano dėmesį Jess

*

"Girdėjot, kažkas sutvarkė Dess"- vos įėjus mus pasitiko Liam

"Spėk kas tai padarė?"- padėjo rankas jam ant pećių Nice

"Ką?"- jo akyse pasirodė sumišimas

"Sesućių storulių jėga!"-sumušėm visos kartu rankomis

"Jūs jį sudorojot?"-sukluso Liam

"Yeah, po Amandos kulkos į jį, tai buvo vienas juokas, ypač kai jo dešinioji ranka mano geriausias draugas"-nusijuokė Nicole

"Džiaugiuosi jog daugiau jo nebepamatysime, tačiau pykstu jog važiavot vienos"- nužvelgė mus Liam

"Mums viskas gerai"- apsikabinom visos trys vaikiną

"Tik niekam nesakyk"- pagrąsiau

"Mano lūpos užklijuotos"-iškėlė rankas

"Ačiū"-pakštelėjau jam į žandą ir patraukiau link virtuvės, kur bubo girdėti visų balsai

"Hey,ką švenčiam?"-nusijuokiau

"Dess mirtį!"- suriko visi tik Harry buvo kiek ramesnis

"Eisime į barą, prisijungsit Pandos šutve?"- nužvelgė mane su Jess Niall

"Aš ne, o kaip Jess nežinau"- nusišypsojau

"Kus Nice?"-sukluso Louis

"Su Liam"-truktelėjau pečiais

"Lekiam?"- sukluso Victoria

"Kitą kartą"-pasakiau ir atsirėmusi į spintelę žiūrėjau į laimingus jų veidus paliekančius virtuvę

"Linksmai"-atodūsis paliko mano lūpas

"Kodėl nevažiuoji su jais?"- atsisukau į Harry

"Nežinau"- jo balsas nerodė jokių emocijų, tačiau akys rodė ką kitą

"Skauda?"- prieidama atsitūpiau priešais jį ir paėmiau jo ranką į savąją

"Bet kodėl?"-pakėlė akis į mane

"Nes jis buvo tavo tėvas, nesvarbu koks ir nesvarbu kaip elgėsi, tačiau tu jį mylėjai"-priglaudžiau ranką prie jo skruosto

"Bet jis to nevertas"- suraukė kaktą

"Gal ir taip, tačiau tai spręsti ne man"-atsidusau

"Kur buvai?"-sukluso

"Atleisk..."-nuleidau akis bijodama susitikti jo žvilgsnį kuris ir taip buvo pilnas skausmo