Teen's life

3.4-Victoria

"Victoria Sparks šimtas metų"-išvydau kiek pakeitusį išvaizdą Styles

"Harry Styles"-tariau

"Ir aš tavęs pasiilgau"-apsikabino mane

"Gera vėl tave matyt"-nusišypsojau

"Banane!"-prisistarė ir Tomlinson

"Labas morka"-apsikabinau jį

"Eikit vidun. O aš einu pas Amandą piktai pažiūrėjau į Harry

Palikusi vaikinus svetainėje nuėjau į Amandos kambarį. Ten ji lovoje kūkčiojo susirietusi į kamuoliuką.

"Ej Amanda kas atsitiko?"-priėjusi stipriai ją apkabinau

"Nieko. Tiesiog.."-sukūkčiojo

"Nagi pasakyk už ką turėsiu sumušt kudlotą"-paglosčiau jos nugarą

"Nesvarbu. Maniau kad pamirįau jį bet pasirodo kad ne"-šiek tiek aprimo

"Gana verkt. Viskas bus gerai"-nušluosčiau jos ašaras

"Juk pati sakei kad ne viskas bus gerai o kad jau nebebus kaip buvo"-sušniurkščiojo nosimi

"Žinai ką? Nusiramink ir eik pagulėt karštoj vonioj. Tai atpalaiduos kūną ir nusiraminsi"-šyptelėjau

"Klausau mama"-pasakė vaikišku balseliu

Palikusi Amandą vieną nuėjau atgal pas vaikinus kurie šnekėjosi susėdę svetainėj.

"Taii kokie vėjai jus visus čia atpūtė"-sunėriau rankas ant krūtinės

"Ar negalim aplankyt senų draugių?"-Harry

"Būtumėt pranešę. Per gerai jus žinau. Kas vyksta?"-žvelgiau į juos rimtu žvilgsniu

"Nieko"-Louis

"Esi prastas melagis Tomlinson"-pavarčiau akis

"Kur Amanda?"-paklausė Niall

"Ji vonioj ramina nervus"-piktai pažiūrėjau į Styles

"Ir dar kai kas Horan. Kokio velnio melavai kad neturi savo kambario rakto?"-tęsiau

"Tu knaisiojeisi po mano daiktus?"-pyktelėjo blondinas

"Ne aš o Amanda"-vėl pavarčiau akis

Niall jau žiojosi kažką pasakyt tačiau suskambo mano telefonas. Nuėjusi į virtuvę išsitraukiau jį iš kišenės.

"Trojau"-atsiliepiau

"Labas mazge. Gali kalbėt?"-išgirdau vaikino balsą su kuriuo seniai nesikalbėjau

"Taip"-tariau

"Turiu tau kai ką pranešt. Pats neseniai sužinojau kad tavo mama mirė. Pasirodo ji sunkiai sirgo ir niekam nesakė. Ji buvo palaidota prieš savaitę"-po jo žodžių iš mano akių pasipylė ašaros

"A..a..a...aš tau perskambinsiu"-padėjau ragelį

Ne. Negali būt kad mirė mano mama. Nesvarbu kaip ji elgėsi su manim. Vistiek ją begalo myliu. Juk tai ji davė man gyvybę nors ir nenorėjo manęs.

Virtuvės siena nuslydau ant grindų ir garsiai sukūkčiojau. Tai išgirdę vaikinai atlėkė čia.

"Victoria kas atsitiko?"-Louis

"M..m..mano m..mama..ji mirė"-dar labiau prapliupau

"Šššš"-Niall stipriai mane apkabino

"Kas tau tai pasakė?"-Harry

"Trojus paskambino. Ją palaidojo prieš savaitę ir niekas man to nepasakė. Net negalėjau jos palaidot ir paskutinį kartą pamatyt. Negalėjau pasakyt kaip ją myliu nepaisant viso šūdo"-užsidengiau veidą delnais

"Viskas bus gerai"-Niall paglostė mano plaukus

"NIEKAS NIEKADA NEBUS GERAI!!! Nustokit visi man tai kartoję! Niekada daugiau nebus tavęs ir manęs. Niekada nebūsiu laiminga. Niekada nesijausiu pilnaverte. Niekada nebūsiu tokia kokia buvau. Niekada!!"-išsilaisvinusi iš jo glėbio išbėgau iš namo

Įsėdau į mašiną ir užkūrusi variklį visu greičiu išvažiavau iš čia. Nepastebėjau kaip atsidūriau už miesto ribų. Mašinų kelyje labai daug nebuvo todėl paspaudžiau dar labiau greičio pedalą. Kai taip susinervinu mėgstu greitį. Man tai patinka. Tai lyg lenktynės su mirtimi. Pro ašaras vos įžvelgiau kelią kuriuo važiuoju.

"Galėtų būt kokie akių valytuvai"-sumurmėjau sau

Staiga iš kažkur išdygo mažas vaikas vidury kelio. Mėgindama išsaugot vaiko gyvybę nuo savęs pačios pasukau vairą į kitą pusę kol galiausiai visai jo nebesuvaldžiau ir trenkiausi visa jėga į didelį medį pakelėje. Pradėjo beproto svaigt galva. Prieš užmerkiant akis dar spėjau išvyst koks sumaitotas mano automobilis o aš pati prispausta o tada netekau samonės..