Teen's life

Dvidešimt šeštas skyrius-Amanda

"Amanda, išlysk, išlysk!"- stengiausi neišleisti nei garso ,pasislėpusi už namo kampo

Atsitraukiau kiek tolėliau nuo namo sienos ir pradėjau eiti atbulomis. Keista Andy jau ten nebebuvo. Atsitiesiau ir su šypsena veide pasisukau į sodo pusę. Dar kartą apsidairiusi žengiau žingsnį į sodą. 

"Pagavau!"- suriko Andy persimesdamas mane per petį

"Andy! Paleisk,mane!"- pradėjau rėkti ir daužyti jo nugarą savo kumsčiais

"Vaikai, pietūs!"- išėjo Sofia pro namo duris

"Eime!"- partraukė link namo vis dar persimetęs mane per petį

"Amanda, matau gerai leidžiate laiką"- nusijuokė tėtis lipdamas laiptais žemym

"Labai, pone Anderson"- nusišypsojo jam Andy

"Sūnau, gali mane vadinti tėčiu, bet jeigu tau nepatogu suprasiu, tada lieka Arthur"- maloniai šyptelėjo

"Seniai nemačiau tavęs tokio laimingo, ačiū Sofia"- pasakiau vis dar kabėdama žemyn galva

"Nėra už ką, Amanda, aš taip pat laiminga. Dabar nusiprauskit ,vaikai , ir sėskit valgyti"- tarė Sofia atsisėsdama šale tėčio ir užsidėdama servetėlę ant kelių

"Eime, sesute"- nuleido mane ant žemės Andy

"Einu"- sukikenau

"Paskubėkit , vėliau važiuosime į lapdaros pokilį"- susakė Arthur

"Kas tai?"- pakėliau vieną antakį

"Papasakosiu vėliau, Amanda, dabar sėskitės valgyti"- tarstelė Sofia

"Gerai"- linktelėjau

Atsisėdau kairiąjame stalo šone ir išskleidusi servetėlę pasidėjau ją ant kojų.

"Sofia, labai ačiū, tavo maistas yra kažkas tobulo"- atsistojau nuo kėdės pakildama ant savo kojų

"Ačiū, džiaugiuosi jog tau patiko"- nusišypsojo surinkdama lėkštes

"Galiu padėti?"- nelaukiau atsakymo tiesiog surinkusi likusias lėkštes nusekiau paskui Sofia į virtuvę

"Taigi, Amanda, kelintoja klasėje esi?"- sukluso Sofia

"Aš dabar mokausi dešimtoje"- šyptelėjau

"Kokią mokyklą lankai?"- tarstelėjo įdėdama lėkštę į indaplovę

"Internatinę"- susiraukiau prisimindama tą vietą

"Kodėl?"- nustebo Sofia

"Mano mama- ta moteris , kuri mane pagimdė ji nusprendė jog esu nieko verta ir išsiuntė mane į ją"- suraukiau kaktą

"Amanda, taip negalima. Aš pasikalbėsiu su tavo tėčiu"- šyptelėjo man

"Nieko baisaus,jau pripratau"- patrūkčiojau pečiais

"Ne, Amanda, tau reikia mokytis. Pasikalbėsiu su Arthur ir pasistengsiu jog nuo rytojaus kartu su Andy lankytumėte Westminsterio mokyklą."- nusišypsojo man

"Ačiū"- neišlaikiusi apkabinau ją ir greitai atsitraukiau pridurdama "Atleisk , aš..."

"Myliu tave , Amanda"- apsikabino mane Sofia

"Ačiū"-apsikabinau ją

"Na, o dabar turim tau padėti pasiruošti lapdaros renginiui"- paėmė man už riešo ir nusitempė paskui save į antrą aukštą

"Tau parodė tavo kambarį?"- pakėlė vieną antakį pažiūrėdama į mano lagaminą

"Nea"- papurčiau galvą į šonus