Teen's life

2.14-Amanda

„Žinai kas juokingiaus..."

„Ne, apšviesk mane"- sumurmėjau pertraukdama Camila

„Jūs saugot vieni kitus taip?"

„Ką turi omenyje?"- vos laikiausi neužmigusi

„Jūs nevykę sargai, ypač tu"- nusijuokė

„Ką padarei?"- norėjau atsistoti, tačiau faktas ,jog mano koja sutrupinta tai padaryti stabdė

„Ne, aš, o tu."-nusijuokė

„Nereikia man tavo filosofijų! Klausiu ką padarei?!"- neatlaikiusi surikau

„Nerėk!"- priėjusi savo koja trenkė į manąją

„Kalė..."- sumurmėjau pro sukąstus dantis stengdamasi tverti skausmą

„Nedidesnė nė tu kada nors buvai"-nusijuokė prieidama prie durų

„Beje, tavo mylima sesutė - Nicolė čia"- trenkė durimis

„Ką?"- surikau

Praėjo kelios valandos. Tai nervina, nes paprastai Sugg arba Camila ateina manęs panervuoti, arba sumušti... Dabar tik tyla, per didelė tyla ir man tai nepatinka. Tikiuosi, kad žinia apie Nicole buvo tik bandymas mane sunervinti. Tačiau... tačiau negaliu būti tikra, jie gali daug ką sugalvoti. Netikėtai prasivėrė durys ir pro jas įžengė Sugg su savo pilna pasitenkinimo šypsenėle. Susiraukiau . Vos tik jo rankoje pastebėjau grandinę mano veidas persikreipė. Norėjau bėgti, bet negalėjau. Bandyti trauktis nebebuvo kur. O tam taip pat trukdė mano koja.

„Sveika, mažute, pasiilgai manęs?"

„Ryk šviną!"- sugriežiau dantimis

„Aš taip nemanau"- koja prispaudė manąją

„Baik!"- pradėjau rėkti

„Nepatinka a? Prisimink tą kartą kai mane iškeitei į Styles"- prispaudė dar stipriau

„Gana! Baik!"- įsikabinau į grandines sienoje, tačiau tai skausmo nemalšino

„Žinai ko noriu?"

„Ne, apšviesk mane"- spjaute išspjoviau

„Noriu, kad kentėtum taip kaip kentėjau aš, noriu, kad tas avigalvis nusižudyt..."

„Kiek galiu tau kartoti, jis nieko man nejaučia"- suspiegiau

„Argi? Kodėl tu tokia tikra?"- nusijuokė

„Nes jis įsimylėjęs kitą ir dėl jos atsisakė savo laimės, kad tik ji būtų laiminga!"- išrėkiau jam tiesiai į veidą

„Kvailute, tu, mano"- nusijuokė Sugg

„Nesupratau"- nusukau veidą, jog nejausčiau jo šlykščių rankų

„Aš viską žinau, žinau, kad dėl Sparks jis pametęs galvą, na bent buvo"- pavartė akis

„Nesuprantu"- stengiausi patraukti koją, tačiau pajudinti ją man nesisekė

„Labai paprasta, kaip tu gali būti tokia kvaila"

„Nedrįsk, a-aš... Auuuu!"- surėkiau jo kojai prispaudus manąją

„Tai skamba kaip kankinimas"- nusijuokė

„Ką?"

„Na, žinai, tuos tipinius filmus kai filmuoja kaip kankina mylimąją"- nusijuokė

„Kiek galiu kartoti?! Aš jam nerūpiu!"

„Nerėk!"- grandinės smūgis palietė mano veidą , kaip koks nudegimas

„Kas tu per vyras?"- išspjoviau kraują iš burnos

„Man nėra standartų ar taisyklių, tau anksčiau taip pat jų nebuvo"- sugriebė mano plaukus apsisukdamas juos apie savo riešą

„Kas sakė ,kad yra?"- pralemenau

„Pati tai parodei"

„Kaip?"- susiraukiau

„Tave graužia- turi keistą taisyklę, aš noriu senosios Anderson"- už plaukų nutempė iki kito patalpos kampo

„Ką tuo pasieksi?"- prispaudžiau skudurą prie šono... vėl kraujas...

„Tavo ribą, galbūt?"- nusijuokė

„Labanaktis , Amanda"

„Užsikrušk"- surikau

„Iškrušk"- atsisukęs nutaikė pistoletą

Nurijau gumulą gerklėje ir suraukusi kaktą nuleidau žvilgsnį žemyn į savo pilvą. Jame buvo kulkos pramušta skylutė. Priglaudžiau ranką ir viskas kas buvo matyti buvo kraujas. Mano akys apsunko. Jos pradėjo merktis, tačiau akimirką atrodė, kad...

„Tėti?"- sumurmėjau

„Dukrele, tu negali pasiduoti"- atrodė, jog jutau jo prisilietimą

„Aš nebegaliu"- mano skruostais pradėjo ristis ašaros

„Žinau, jog sunku, dukrele, žinau, tačiau turi dėl ko gyventi"- jo siluetas priklaupė prie manęs

„Ne, neturiu, atleisk. Aš tavęs taip pasiilgau"

„Anderson?"- Sparks atsirėmė į sieną

„Haliucinacijos"- nusijuokiau ir pridūriau prieš užmerkdama akis „Iki, susitiksim pragar..."