Teen's life

Dvidešimt pirmas skyrius-Victoria

Paklausiau Amandos ir nusileidau į barą. Jame sėdėjo Niall su kažkokia juodaplauke. Iš pradžių pamaniau kad čia tik ji vienintelė kariasi jam ant kaklo tačiau klydau..akyse ir vėl pasirodė skausmo ašaros. Išlėkiau iš baro. Noriu iš čia dingt. Visai netikėtai susukambo mano telefonas. Keista..tai mama.

"Mama?"-atsiliepiau

"Labas Victoria"-pasakė

"Kodėl keistai kalbi?"-nustebau

"Turiu tau naujieną..skaudžią naujieną"-balso tonas vis dar toks pat

"Kas atsitiko?"susinervinau

"Mirė tavo močiutė"-pasakė tai kas mane visiškai sugniuždė

"A..a..aš jau turiu eit"-padėjau ragelį

Močiutė man buvo viskas. Visada mane suprasdavo padėdavo ir patardavo. Apie mudviejų stiprų ryšį žino tik Amanda..keliais paliečiau asfaltą. Per vieną vakarą tapau visiškai sugniuždyta. Nebeturiu nieko. Iš akių pasipylė upeliai.

"Victoria!-prie manęs pribėgo Amanda ir Harry

"Kas tau?"-apglėbė mane draugė

"Mirė pats brangiausias žmogus visam mano pasauly..turėtum suprast apie ką kalbu"-kūkčiojau

"Užjaučiu. Išsiverk. Mes su Styles šalia"-glostė mane

"Nebeturiu nieko"-toliau verkiau

"Turi. Turi mane visą gaują kuri tave priėmė vaikinus ir savo blondiną"-pasakė Amanda

"Ne. Neturiu jo"-nestabdžiau ašarų

"Kaip tai?"-nustebo Harry

"Norėjau su juo pasikalbėt bet kiek pastebėjau jis jaučia simpatiją kažkokiai juodaplaukei.."-dar labiau įsikniubau į draugę

"Ne nu aš jį užmušiu!"-supyko tiek Amanda tiek Styles

"Nereikia.."-pakilau nuo asfalto ir pajudėjau iš vietos

"Kur tu eini?"-pagriebė mano ranką Anderson

"Kuo toliau nuo visko"-ištraukiau ranką iš jos gniaužtų ir pasileidau bėgt

"Mes neleisim tau vienai niekur eit"-sučiupo mane garbanius

"Tiesiog leiskit man pasidaryt sau prakeiktą galą!"-suspiegiau

"Nekalbėk taip!"-suriko Amanda

"Nebeturiu dėl ko gyvent"-muisčiausi tačiau nebuvau paleista

"Victoria nusiramink. Padėsim tau viską išvert. Prisimink tu ir aš prieš žiaurų pasaulį amžinai"-Amanda švelniai suėmė mano žandus savo delnais

"Vežkimės ją namo"-išgirdau Harry

***

Pabudau su žiauriai plyštančia galva. Visą naktį verkiau..užmigau tik apie 6 ryto o dabar 9..trys valandos miego geriau negu nieko..šalia savęs išvydau Amandą. Mergina mane ramino visokiais būdais tačiau neįstengė. Privalau iš čia išeit. Privalau pasitraukt ir daugiau nieko nebeskaudint..padarysiu tai greitai ir neskausmingai. Visgi turiu ginklą. Tyliai išlipau iš lovos kad neprikelčiau draugės. Apsirengiau ir paėmiau popieriaus lapelį bei tušinuką.

  Amanda,ačiū už visus šiuos metus draugystės. Ačiū už viską. Myliu tave begalo tačiau turiu pasitraukt ir daugiau neskaudint nei tavęs nei kažko kito. Man nebeliko dėl ko gyvent. Padėkok vaikinams už mane o ypač savo žaliaakiui kad per šį laiką tapo geru draugu. Net ir anam pasauly prisiminsiu viską ką kartu patyrėm. Aišku į dangų nepateksiu. Mano vieta pragare..manau kad ten susitiksim vieną dieną bet tikiuosi dar gyvensi ilgai. Sudie. Victoria.

Baigiau rašyt ir padėjau lapą ant lovos. Išėjusi iš kambario apsidairiau ir išėjau kad niekas manęs nepastebėtų. Kadangi motociklas liko prie klubo teks eit pėstute. Greitai atsidūriau miške. Išsitraukiau ginklą ir įrėmiau jį sau į galvą...

Rašė: @vilte2000 xxx