Dvidešimt aštuntas skyrius-Amanda

189 17 1
                                    

"Pasiruošusi?"- uždėjo savo ranką man ant pečių Andy

"Damn...boy...tu atrodai karštai su šita uniforma"- nužvelgiau Andy

"Pasakysiu tau kažką kai būsi su uniforma"-nusijuokė ir pridūrė "Mama, paruošė pusryčius"

"Ateisiu"- nusišypsojau

Paėmiau ant pakabos kabantį raudonos spalvos, klostuotą- sijoną , nesiekiantį mano kelių. Apsisukau ratu ir jis tiesiogine ta žodžio prasme pakiko. Tai privertė pakilti mano lūpų kampučius. Pasiėmusi baltus marškinukus užsidėjau juos ir po kaunieriumi užsirišau tą raudoną kaspinėlį. Pažiūrėjau į save ir šiek tiek susiraukiau. Labai jau tvarkinga... Tačiau taip turi būti. Mano lūpas paliko tylus atodūsis. Pasiėmusi juodą, odinę kuprinę ir į ją įsidėjusi pora sąsiuvinių, bei rausvą penalą su juodais galiukais- jis atrodė lyg būtų megstas, persimečiau ją per petį. Dar kartą pažiūrėjau į savo atvaizda ir pagriebusi gumytę nuo spintelės surišau aukštą ponio uodegėlę iš kelių sruogelių. Šyptelėjau ir užsidėjusi ilgas , juodas koines -siekiančias kelius, užsidėjau juodus batukus su baltu pastorintu padu. Į ranką pasiėmusi savo naująjį telefoną - tėtis su Sofia man padovanojo baltą Iphone, nusileidau į apačią.

"Labas rytas"- tariau įėjusi į valgomąjį ir pabučiavau tėčio ir Sofios skruostus

"Labas rytas, dukrele, tau puikiai tinka ši apranga"- nusišypsojo man tėtis

"Ačiū"- nusišypsojau

"Amanda, ar po pamokų norėtum kartu su manimi ir mano drauge,bei jos dukra nueiti į spa centrą, kol vyručiai eis į beisbolo rungtynes"- nusišypsojo man

"Yeah...kodėl gi ne?"- nusišypsojau

"Puiku, puikiai praleisime dieną"- nusišypsojo

"Ačiū , mama...oi, atleisk aš..."

"Amanda- dukrele"- atsistojo Sofia ir apsikabino mane

"Sėskimės valgyti"- nusišypsojo man Sofia atsitraukdama nuo manęs

"Gerai"- linktelėjau

Atsisėdau šale Andy priešais Sofia. Šyptelėjau jai. Paėmusi šakutę į ranką pradėjau valgyti savo vaisių salotas. Per kelias dienas Sofia perprato mane ir elgiasi kaip tikra mama. Kartais galvoju jog ji ne tik mama , bet ir gera mano draugė. Pabaugusi pusryčiauti kartu su Andy atsitojome ir pasitraukę nuo stalo padėkojome už pusryčius. Atsiveikinusi su tėčiu ir Sofia nusekiau Andy į lauką.

"Pasiruošusi?"- nusišypsojo man

"Yeah... Ar galėsim pasidaryti nuotrauką?"- viltingai pažvelgiau į Andy

"Žinoma"- nusišypsojo ir priglaudė savo lūpas prie manųjų

"Važiuokim"- šyptelėjau atsitraukdama nuo Andy

"Taip,tikiuosi tau patiks mūsų mokykla"- tarstelėjo vos įsėdęs į vairuotojo vietą

Pradėjome važiuoti gatvėmus, dar nebuvau toje mokykloje, todėl stengiausi įsiminti kelią, jog nepasiklysčiau, jeigu teks pareiti pėsčiomis namo. Besikeičiantys vaizdai keitė vienas kitą. Sustojome prie šviesaforo ir pasisukau į Andy pusę. Nurijau gumulą gerklėje. Šale mūsų buvusioje mašinoje sėdėjo žaliaakis. Mano žvilgsnis užkliuvo už jo. Staiga užsidegusi šviesaforo žalia spalva privertė pajudėti mašiną. Nusisukau atgal į langą ir toliau stebėjau besikeičiančius vaizdus. Andy staigiai sustabdžius mašiną pažvelgiau į jį. Priešais mus -kelią užkirto juodas visureigis, susiraukiau , įtariau kieno tas visureigis. Jo durelėms atsidarius iš jų išlipo žaliaakis. Nurijau gumulą gerklėje ir susiraukiau jam priėjus prie mano pusėje esančių durelių. Durelės buvo staigiai atidarytos. Harry pagriebęs mano ranką ištraukė mane iš mašinos. Susiraukiau , tačiau nesipriešinau. Nenorėjau niekur eiti su juo,todėl sukaupusi visą drąsa ištraukiau ranką iš jo.

"Ką darai?"- surikau

"Ką aš darau? Ką tu darai, tai nei iš tolo nepanašu į tave"- jaučiau kaip jo susierzinimas kyla

"Bet tai esu aš!"- surikau

"Paleisk ją!"- suriko Andy trenkdamas Styles per veidą

"Nereikėjo to daryti"- pašaipiai nusišypsojęs Styles jau ruošėsi trenkti Andy

"Nedrįsk!"- atsistojau tarp jo ir Andy

"Pasitrauk!"- mačiau kaip jo akys aptemo

"Dink iš čia ,Styles, tai ne tavo kvartalas"- susiraukiau

"Argi ,Anderson"- nusijuokė

"Eime,Andy"- paėmiau Andy už rankos ir priėjom prie mašinos

"Viso gero ,Styles"-pasakiau įlipdama į mašiną ir užtrenkdama dureles

"Kas jis toks?"- sukluso Andy

"Mano širdies pusė..."- sumurmėjau vos girdimai

"Amanda?"

"Jis - niekas"- nusišypsojau

"Važiuokime"- pabučiavo mano viršugalvį ir pradėjo važiuoti gatve

Važiavome neilgai. Mokyklos aikštelė buvo gana didelė ir visos čia esančios mašinos buvo prabangios , tokios kaip Andy automobilis. Atidariusi dureles nedrąsiai išlipau iš mašinos. Vos spėjusi uždaryti duris Andy apsikabino mano pečius ir padrąsindamai šyptelėjęs linktelėjo. Nusišypsojau jam ir pradėjau eiti kartu su juo.

"Nesijaudink, viskas bus gerai"- padėjo savo smakrą man ant peties ir rankomis apsikabino mano liemenį

"Taip"- šyptelėjau

"Ei, draugužiai!"- suriko Andy

"Andy!"- apsikabino jį pora vaikinų

"Vaikinai, tai Amanda"- pristatė mane Andy

"Malonu, Amanda, aš - Trevor"- nusišypsojo man vaikinukas garbanotais plaukais ,kas ištikrųjų labai priminė Harry

"Man taip pat"- nusišypsojau

"Aš - Mark"- prisistatė tamsiaplaukis

"Aš- Paul"- apsikabino mane

"Malonu susipažinti su tavimi,Amanda, tavo debiutas televizijoje buvo nepriekaištingas"- mirktelėjo man Trevor

"Ačiū"- pajaučiau kaip mano skruostai ima kaisti ir turbūt įgauana rausvą atspalvį

"Amanda Anderson, ar tai tu?"

Rašė: Eleonorra

Teen's lifeTempat cerita menjadi hidup. Temukan sekarang