Teen's life

2.8-Amanda

„Jos nėra"- nusileido laiptais Styles

„Gražiausia"- burbtelėjau

„Ką darysi?"- permetė savo ranką per pečius man Camila

„Nieko arba jau žinau"- atsidusau

„Ką sumastei?"- susiraukė Camila

„Traukiuosi"- pavarčiau akis

„Tu negali"- į pokalbį įsijungė ir Styles

„Stebėk"

Vos tai pasakiusi atsukau jiems nugarą ir priėjusi prie durų pagriebiau kabančius Range Rover raktelius ir išėjau į lauką. Susiraukiau supratusi ,kad visų vaikinų visureigiai yra Range Rover, jie visi juodi ir visi tamsintais langais. Porą kartų apsukau raktelius rankoje ir šyptelėjusi paspaudžiau atrakinimo mygtuką. Sužibus paskutinio visureigio žibintams priėjau prie jo ir nieko nelaukusi įsisėdau. Susiraukiau supratusi į kieno automobilį pataikiau. Giliai įkvėpiau ir atsimerkusi užvedžiau automobilio variklį. Staiga keleivio durelės atsidarė atkreipdamos mano dėmesį.

„Po velnių, Styles, ką išdarinėji?"- pavarčiau akis

„Saugau savo mašiną"- truktelėjo pečiais it tai būtų labai akivaizdus dalykas

„Ji liks sveika, o dabar dink"- ranka pamojau durelių link

„Tu. Neturi. Teisės. Nurodinėti. Ką. Man. Daryti. Su . Mano. Automobiliu."- tai pasakė po kiekvieno žodžio priartėdamas ir padarydamas šiokią tokią pauzę

„Ką tu darai?"- gana sunkiai ištariau žvilgtelėdama į jo lūpas

„Tai taip akivaizdu"- atsitraukė ir atsiremdamas į keleivio sėdynę pradėjo juoktis

„Kas čia tokio juokingo?"- susiaurinau savo akis

„Tu. Manęs. Nori."- greitai priartėjęs ištarė tiesiai man į lūpas

„Nebent tavo sapnuose, Styles"- pavarčiau akis

„Patikėk , mano sapnų tu nenorėtum išvysti"- nusijuokė

„Išbandyk mane"- kilstelėjau antakį sukryžiuodama rankas ties krūtine

„Nepamiršk , kad pati to norėjai"

Vos tai pasakęs išlipo iš mašinos palikdamas mane vieną visiškai sutrikusią. Susiraukiau nieko nesuprasdama. Tik neilgam. Vairuotojo durelės atsidarė atkreipdamos mano dėmesį. Nespėjau susivogti kaip buvau ištemta iš automobilio. Susiraukiau pajutusi perštėjimą rieše. Labai staigiu judesiu buvau permesta per petį. Pastebėjusi, kad negrįžtam į klubą susipainiojau. Išgirdau bagažinės atsidarymo garsą . Mano akys išsiplėtė, o net nespėjusi susivokti pradėjau daužyti Styles nugarą. Bet, aišku, nieko tai nekeitė. Gulėjau mašinos bagažinėje , kojomis daužydama kiekvieną jos kampą. Pasigirdus mašinos variklio užvedimo garsui praradau prasmę spardytis, todėl apsiverčiau ant šono, nugara į bagažinės dureles. Ranka bandžiau apčiuopti savo mobilųjį, tačiau jo ten nebuvo.

„Styles, šunsnuki tu!"- surikau supratusi kur jis atsidūrė

„Ramiau, mažute, subraižysi mašinos saloną"- nuskamba negarsus jo juokas

„Aš net ne salone , ožy ,tu!"

Spyriau kaip galėdama stipriau į bagažinės dureles, tačiau pasigailėjau to. Staigiai stabdydamas Styles privertė atsitrenkti galva į kažkokį daiktą. Susiraukiau pirštu prilietusi savo lūpą, kuri buvo prakirsta.

„Tu dar atsiimsi, Styles!"- surėkiau

Po dešimties minučių, kurios atrodė kaip visa valanda mašina sustojo. Pasigirdus durelių užtrenkimo garsui krūptelėjau. Kažkas trakštelėjo. Susiraukiau ir pasislinkau arčiau bagažinės galo. Atsidarius durelėms nė nevarčiau pasijudinti iš vietos. Pajutusi ranką apsirijant mano liemenį, įsitempiau, nes nebuvau garantuotą, kad tai Styles. Buvau ištemta iš bagažinės ir vėl permesta per petį, kaip koks bulvių maišas. Pajutusi Styles kvepalus pavarčiau akis ir šiek tiek atsipalaidavau supratusi, kad tai jis, o ne koks valkata ar grupuotės vadeiva. Apsidairiau aplink, tačiau čia buvo pernelyg tamsu, kad suprasčiau kokioje vietoje mes atsidūrėme. Prasivėrus durims krūptelėjau nuo dužimo garso.