Teen's life

Trisdešimt šeštas skyrius-Amanda

"Labas rytas, Amanda, kaip jautiesi?"- nusišypsojo daktarė , įžengusi pro palatos duris

"Labas rytas, neblogai. Ačiū"-nusišypsojau ir šiek tiek susigėdau dėl savo keisto rytinio balso

"Temperatūros neturi?"- pradėjo kamantinėti

"Na ne, matavausi prieš dešimt minučių ir tai buvo trisdešimt šeši ir keturios"- patrūkčiojau pečias

"O visai gerai"- nusišypsojo pagyvenusi moteris, kas privertė mano lūpų kampučius kilstelėti

"Tavo daktarė ateis šiek tiek vėliau, o dabar pabandyk pamiegoti, dar ankstokas rytas "- nusišypsojo vyresnioji ir išėjo pro duris išjungdama palatoje šviesą

"Tai neįmanoma"- sukikenau ir padėjau galvą ant pagalvės

Pagulėjusi kelias akimirkas užmerkiau akis, tačiau miego nejaučiau. Nusiklojau tą- mėlyną patalą nuo savęs ir pagriebusi nuo lovos krašto tamsius, mėlynus džinsus užsimoviau juos. Nusivilkau rausvą bliuskutę ir pasiekusi dryžuotą -baltomis ir rasuvomis juostelėmis, bliuskutę užsivilkau ją. Man ji patiko vien dėl užtrauktuko nugaroje. Kadangi buvo gan vėsoka ant pečių užsimečiau raudoną džemperį. Neužsisegusi jo susitvarkiau lovą ir atsisėdusi ant jos krašto pagriebiau žurnalą nuo kėdės. Jau vakar perskaičiau visą šį žurnalą, tačiau neturiu ką veiktk, todėl dar kartą nepakenks. Nusišypsojau pati sau.

Praėjus porai valandų į palatą įžengė mano daktarė. Ji buvo pagyvenusi, bent taip teigia jos pažymėjimas. Tačiau taip kaip ji rengiasi ir kaip atrodo nesako jog ji būtų pagyvenusi ar atgyvenusi savo laiką.

"Kaip jautiesi?"-nusišypsojo man

"Neblogai"- linktelėjau

"Na kadangi vakar padarėme likusius tyrimus, sužinojome nuo ko pakilo temperatūra. Tu turi žarnyno bei skrandžio uždegimą. Tavęs daugiau čia nebaleikysime, o kai ateis mama aš jai pasakysiu kaip reikėtų gydytis ir išleisiu tave, gerai?"

"Yeah, ačiū"-nusišypsojau

"Kai ateis tavo mama tegul paprašo seselės, jos mane suras"-linktelėjo

"Gerai"- nusišypsojau ir atsisėdusi vėl atsiverčiau savo žurnalą

Po maždaug trisdešimties minučių į palatą įžengė Sofia-mama. Nusišypsojau jai. 

"Daktarė sakė jog kai ateisi nueik pas seselę, jos suras daktarę. Ji pasakys kaip gydytis namuose ir išleis"- pasakiau pakėlusi akis nuo žurnalo

"Gerai, tai aš einu susirasiu daktarę"- pakštelėjo man į plaukus

"Yeah..."-nutęsiau ir atsirėmiau į sieną, žiūrėjau pro langą

Medžių labai jau po truputį krito, o žalsvą žolę pradėjo keisti auksinis atspalvis. Žvelgiau į skubančius žmones. Jie skubėjo nežinia kur, lyg pametę galvas, tačiau vistiek atrodė laimingi. Mano mintis ir spoksojimą pro langą nutraukė Sofia.

"Teks palaukti"- nusišypsojo

Praėjus penkiolikai minučių į palatą atnešė pusryčius. Tai buvo šviežia ryžių košė, su morkų kabaliukais. Taip pat melynių jogurto indelis.

Pasiėmusi šaukštą pradėjau valgyti košę, ji nebuvo tokia bloga, tačiau jog ją visą suvalgyčiau reikėjo pastangų. Mama atplėšusi jogurto indelį pastatė jį prieš mane ir žvilgsniu parodė jog turiu suvalgyti ir tai. Kol Sofia kalbėjo telefonu su mano pussesere, aš bandžiau įveikti jogurto indelį. Teko stipriai pasistenkti jog jis būtų tuščias. Išmetusi indelį grįžau ant kėdėsmir stebėjau bekalbančią Sofia. Pradėjau jausti skausmą skrandyje, puikiai žinojau jog per daug valgiau ir ,kad šis skausmas nuo to, todėl nieko nesakiau.