Teen's life

Septyniasdešimt trečias skyrius-Victoria

"Nee netikiu Harry..netikiu kad Amanda nenori vaiko"-papurčiau galvą

"Paklausk Amandos pati jei netiki.."

"Ko manęs paklaust?"-įsiveržė Amanda

"Tu garbaniau pabūni su Amelija o tu panelyte eini su manim"-įdaviau Ameliją Styles ir pagriebusi Amandą už rankos išsitysiau iš kambario

"Kas?"-pažiūrėjo į mane mergina

"Kaip suprast kad nenori vaiko kurio laukiesi?"-susiraukiau

"Na nežinau..nesu tikra kad esu tam pasiruošus"-nuleido galvą

"Nenusišnekėk. Aš irgi nebuvau tam pasiruošus ir žiūrėk kaip viskas gerai. Laikyt mažą angelėlį savo rankose yra pats nuostabiausias dalykas visam pasauly. Kai Harry man pasakė jog bus tėvas vaikino akys sužibėjo iš laimės ir tada jis nuliūdo kai prisiminė jog nenori vaiko"-pradėjau aiškint

"Aš tiesiog bijau.."-atsiduso

"Ir aš bijojau. Žiauriai bijojau bet dabar esu pati laimingiausia kad turiu Ameliją. Ji man yra viskas..aišku primena blondiną su savo bruožais bet galbūt tai tik į gerą. Jau įsivaizduoju tavo ir Harry vaiką"-išsišiepiau

"Nu gerai..pasiliksiu vaiką"-pavartė akis

"Šaunuolė"-apsikabinau ją

"Turėsi būtinai papasakot viską apie motinystę nes kolkas nieko neišmanau"-pasikasė galvą

"Viskas bus gerai"-nusišypsojau

"Tai tarp tavęs ir Niall viskas baigta?"-pažiūrėjo užjaučiančiu žvilgsniu

"Taip..tikriausiai"-nuleidau galvą kad Anderson nepamatytų skruostu nuriedėjusios ašaros išdavikės

"Bet galbūt dar ne per vėlu?"-apkabino mane

"Per vėlu Amanda..ne pirmas kartas kai jis man meluoja ir išduoda. Aš tiesiog pavargau nuo to..žinai..jei ne Amelija turbūt jau seniai gulėčiau pakasta po žemėm bet turiu ją ir bent šiek tiek esu laiminga"-menkai pakėliau lūpų kampučius

"O dabar einam pranešt tavo kudliui geros naujienos"-pakeičiau temą

Abi su Amanda nuėjom atgal į kambarį pas Harry.

"Awwwwww"-abi su Amanda sumykėm vienu balsu kai pamatėm kai žaliaakis žaidžia su Amelija

"Būsi puikus tėvas"-pamerkiau akį

"Ką?"-išsižiojo

"Ką girdėjai"-išsišiepė Amanda

Harry padavė man Ameliją ir stipriai apkabino Amandą. Džiaugiuosi už juos.

"Tai kada vestuvės?"-išsprūdo klausimas

"Kai reikės pirmutinė sužinosi"-nusijuokė Anderson

"Gerai. Aš jau lekiu. Reikia dar užsukt į parduotuvę maisto ir šiaip apsitvarkyt nes visgi ne savo namuose gyvenu"-šyptelėjau

"Gali būt ten kiek nori"-Harry

"Ačiū. Tai iki"-apsikabinau abu draugus

Kai nuėjau į apačią pamačiau blondiną sėdintį ant sofos ir įnikusį į telefoną. Šalia jo sėdėjo Louis.

"Meškineee!"-sumykė Lou

"Labas"-sukikenau

"Taip greit išeini?"-susiraukė

"Jap. Namuose betvarkė"-sukrizenau

"Gal gali palikt man mažylės?"-išdygo Niall

"Ne šiandien. Ji pavargusi.."-atsidusau

"Tai leisk bent jau parvežt jus namo"-su viltimi pažiūrėjo į mano akis

"Nereikia. Aš su mašina"-tariau

"Louis išeik"-Niall

Rudaplaukis išėjo palikdamas mane vieną su mėlynakiu blondinu.

"Ko tu nori? Ar neaiškiai viską pasakiau tą dieną kai atidaviau tau žiedą? Kodėl skaudini mane ir save visdar bandydamas kažką pakeist"-pasakiau

"Nes noriu jus susigražint"-Niall

"Amelijos nepraradai. Ji visada bus ir tavo dukra. Žinai kad leisiu su ja matytis"-stengiausi išlikt stipri

"Nedaryk taip..vien tavo pasakymas kad praradau tave mane žudo"-nuleido galvą

"O ką siūlai man pasakyt? Niall tai ne pirmas kartas kada apgaudinėji ir meluoji. Kiek dar turėsiu kartot? Aš pavargau nuo visko"-suašarojau

"Prašau.."-tyliai pasakė

"Atsisveikink su mažyle ir leisk man eit"

***

"Klausau?"-pakėliau ragelį

"Laba. Man labai reikia tavo pagalbos"-Amanda

"Kokios?"-paklausiau

"Jei gali atvažiuok papasakosiu..telefonu to neišpręsim"-tarė

"Nu gerai tuoj būsiu"-pavarčiau akis

Apsirengiau pati ir aprengiau Ameliją. Paguldžiau mergytę į kėdutę ir nuėjau iš buto į mašiną. Po 15min kelio jau buvau ir vėl tame name.

"Meškinee"-duris atidarė Louis

"Sveikas. Kur Amanda? Prašė kad atvažiuočiau"-pasakiau

"Savo kambary"-šyptelėjo

"Būk geras ir pabūk su Amelina kol būsiu viršuj"-paprašiau

"Žinoma"-nusišypsojo ir paėmė iš manęs mažylę

Užlipau laiptais į antrą namo aukštą. Įėjau į Amandos kambarį ir išvydau..Niall?

"Kur Amanda?"-paklausiau

"Nežinau ji prašė kad pabūčiau čia"-patrukčiojo pečiais

Staiga išgirdau kaip kažkas užrakina duris ir iškart supratau kad tai pasala.

"Amanda Anderson tu mirus!"-užrėkiau

"Ir mes tave mylim"-išgirdau Styles

"Pameni kai mus bandei sutaikyt užrakinus? Dabar ir mes taip pačiai"-nusijuokė Amanda

"Na jei galvojat kad išdegs tai labai klystat"-pykau

"Mes žinom kad išdegs o negalvojam. Einam pas Ameliją"-pasakę pasitraukė nuo durų