Trisdešimt aštuntas skyrius-Amanda

173 15 1
                                    

"Kaip ji galėjo?"- nesuvokiau ir tai kartodama nusitaikiusi į taikinį vis laidžiau kulkas

"Amanda, nusiramink, jis ją grąžins"-paglostė mano pečius Arthur

"Kaip?"- susiraukiau

"Mes duosim jam tai ko jis nori"- atsiduso

"Mes negalim, mes visą miestą pastatysim į karo zoną"- perbraukiau ranka per savo jau spėjusius susivelti plaukus

"Bet ji mūsų dukra"- atsiduso

"Taip, bet ji niekada nepagalvoja ką ji daro, mum kaip tik reikėjo atvilioti jį čia, o ji nuviliojo jį dar toliau"- užsidengiau veidą rankomis

"Ką nori daryti?"- susiraukė Arthur

"Nueisiu pas jį"- truktelėjau pečiais

"Dess?"- pakėlė balso toną

"Taip, jam reikia žmonių, bus, bet mirs nuo saviškio"- tai pasakiusi praėjau pro tėtį ir nieko nesakiusi apžergiau kojomis motociklą bei pasileidau keliu



*



"Dess, žinau ,kad tu čia!"- surikau prie fabriko durų

"O, mažute, pasirodei"-nusišypsojo ir pridūrė "Kokie vėjai tave čia atpūtė?"

"Noriu būti pas tave"- pravedžiau linija pirštu jam per krūtinę

"Pagaliau susiprotėjai kas yra tikras vyras"-prisitraukė mane arčiau savęs sugriebdamas už liemens ir įkišdamas savo liežuvį man į burną

"Bet, kad tavim patikėčiau turėsi įrodyti savo nuolankumą man"- sušnabždėjo tiesiai man prieš lūpas

"Ką tik nori"- nusišypsojau bandydama paslėpti pasibjaurėjimą

"Užeik"-nusijuokė prieš įleisdamas mane į vidų

"Ką turiu padaryti?"- atsistojau jam tarp kojų , kol tuo tarpu jis sėdėjo kėdėje

"Gal pirma parodyk man ką sugebi? Ką?"- perbraukė pirštu man per ranką


*



"Dess, ar gal...atsiprašau"- kabineto durys užsidarė taip pat greitai kaip ir atsidarė

"Pratęsim"- įsisiurbė man į lūpas prieš palikdamas vieną kabinete

"Gyvulys"- sumurmėjau užsimaudama džinsinius šortukus

"Amanda?"- į kabinetą įžengė Victoria

"Sveika"- nusišypsojau

"Ką tu čia veiki?"- jos akys pradėjo lakstyti po kabinetą

"Žaidžiam"- į kabinetą įėjo Dess ir praeidamas pro Victoria įsisiurbė man į lūpas

"Kaip tu galėjai?"- pasišlyktėjimo pilnu balsu suriko Victoria

"Paprastai"- truktelėjau pečiais ir įsitaisiau ant Dess kelių

"Nesitikėjau to iš tavęs"- su pasibjaurėjimu nužvelgė mane ir Styles

"Nepakankamai pažinojai"-pavarčiau akis

"Harry tave myli, o tu..."-susinervinusi išėjo iš kabineto

"Praradai drauge"- patraukė plaukų sruogą man nuo veido

"Pripras"-apsivijau jo kaklą rankomis

"Ką nori veikti?"- nusišypsojo šelmiška šypsena nuo kurios man norėjosi vemti

"Galim ką nors nušauti?"-išsišiepiau

"Kodėl gi ne, važiuosim aplankyti mano sūnaus , pasiruošk. Koridoriaus gale rasi kambarį, ten įsikurk, rasi ir rūbus"- įsisiurbė į lūpas prikąsdamas apatinę ir prieš atsitraukdamas patempė ją

"Ačiū, mažuti"- išėjau iš kabineto

Pradėjau eiti koridoriumi iki galo ir įėjusi į kambarį kritau ant lovos. Viską prisiminus numretė šiurpas. Šlykštu, nekenčiu savęs už tai. Tikiuosi jog Harry supras kodėl tai darau. Susiraukiau ir atsistojusi priėjau prie spintos iš jos išsitraukiau baltus , keliais dydžiais per didelius marškinėlius. Juodas , aptemtas kelnias. Juodą, odinę striukę. Plaukus susirišau į netvarkingą kuoduką, užkišau ginklą už džinsų ir išsitraukusi telefoną sumaigiau tėčiui žinutę. Atsakymo negavosi kiek sunerimau, todėl išjungusi telefoną įsidėjau jį į kišenę ir išėjau iš kambario. 

"Vaikinai, susipažinkit tai antroji jūsų vade"- apsikabino mane per pečius Dess

"Sveiki, vaikinai"- nusijuokiau

"Victoria mus išdavė kadangi ji pasišalino, turime kodėl pulti mano sūnų, o ir mano mažutė nori pašaudyti"- įsisiurbė man į lūpas

"Eime?"-vaidinau nekantraujančią

"Eime"

Rašė: Eleonorra

Teen's lifeTempat cerita menjadi hidup. Temukan sekarang