"Amanda, mes veluojam!"- įžengė į kambarį Sofia
"Aš bijau"- nukretė šiurpas mano kūną taip priversdamas mano balsą sudrebėti
"Ar gerai jautiesi?"- priėjo arčiau manęs
"Gerai, tiesiog truputį šaltą"- blausiai šyptelėjau
"Man nepatinka, pasimatuok temperatūrą"- atidarė stalčių ir iš jo ištraukė termometrą
"Gerai"- linktelėjau
Įsidėjau termometrą į pažastį. Stipriai suspaudžiau rankas sunerdama jas ties krūtine. Užmerkiau akis pradėjus vaizdui lietis. Nurijau susikaupusį gumulą gerklėje ir sudrebėjau. Mano ausis pasiekęs termometro cypimas privertė atsimerkti. Ištraukusi termometrą kiek susiraukiau.
"Na?"-susirūpino mama
"Trisdesimt septyni ir septynios"- sumurmėjau
"Skauda ką nors?"
"Šoną"
"Vėmei?"- toliau klausinėjo
"Taip"- linktelėjau
"Eik, apsiprausk ir persirenk važiuosim į priimamajy"- sudiktavo ir išėjo iš kambario
***
"Kaip jautiesi?"- į renimacijos palatą įžengė mama
"Geriau"- kiek šyptelėjau
"Kaip skausmas?"- toliau kamantinėjo
"Mažiau jau. Sulašino kelias lašalines ,bet praleidau koncertą"- susiraukiau
"Nieko,mažute, atsigriebsi"- paglostė mano skruostą
"Ačiū, Sofia"- apsikabinau ją bandydama nenutraukti laidų nuo savo kūno
"Nėra už ką ,dukra, beje šiandien tave perkels į skyrių"
"Gerai"- susiraukiau
"Tavo būklė sunkoka"- paėmė mane už rankos
"Praeis"- nusišypsojau
"Amanda,tu, nesupranti tai komplikuota. Tu gali susirgti onkologine liga, o tai nėra labai paprasta ar net greitai pasveikstama"- susiraukė Sofia
"Išgyvensiu"- padrąsinamai šyptelėjau
"Amanda, perkelsime tave į skyrių"- pranešė man seselė
"Gerai"- linktelėjau ir atsistojusi ant savo kojų persirengiau į mamos atneštus rūbus
*
"Ką ,jūs, padarėt?"- surikau ir atsistojau ant savo kojų išlipdama iš lovos ir prieidama prie Trojaus
"Mes neturėjome išeities"- susiraukė
"Neturėjote? Tai atodavėte ją vilkams?"- pakėliau vieną antakį
"Kas tau?"- sugavo mane už rankos prieš man susiduriant su žeme
"Šiek tiek sukasi galva"- mano lūpas paliko tylus atodūsis ,tačiau greitai atsigavusi pridūriau "Jūs turit ją sugrąžinti čia"- pasakiau kiek šiurkstesniu tonu
"Kaip?"- sutriko Trojus
"Nežinau, bet privalot. Ji mirs ten..."- paskutinius tris žodžius tik sumurmėjau ir atsisėdau ant ligoninės lovos krašto
"Trojau"- nusišypsojo jam Sofia įeidama pro palatos duris
"Sveiki, pone Anderson"- linktelėjo Trojus
"Manau šiandien jai užteks"- suraukė antakius ir stipriai suspaudė lūpas į vieną liniją
"Yeah, gerai"- pasikasęs pakaušį Trojus dingo už palatos durų
"Mes galim ją įsivaikinti"- nedrąsiai tarė Sofia
"Ką?"- sutrikau
"Yeah, manau tik nežinau kaip bus dėl kambario, juk negalėtume jos visada apgyvendinti svečių kambaryje'- susiraukė
"Yeah..."- atsidusau ir atsiverčiau žurnalą
"Ką rašo?"- atsisėdo šalia manęs ant lovos krašto
"Čiau čiau-veislės šuo Bafis. Mados pasirodymo simbolis"- perskaičiau žurnalo antraštę
"Tinkamas Borai"- nusijuokė Sofia
"Yeah"- nusijuokiau taip pat
"Tave išleidžia"- paglostė man nugarą žvilgtelėdama į daktarę
'Yeah...gerai"- susiraukiau pajutusi skausmą dešiniajame šone
*
"Vic!"- užsidengiau delnais burną bandydam prislopinti garsą sklindantį man iš burnos , pamačiusi Victoria
"Ame"- apsikabino mane pribėgusi mergina
"Tai manau nuo šiol mes sesės"- suspaudžiau stipriai ją savo glėbyje išgaudama iš jos cyptelėjimą
"Atleisk"- suraukiau kaktą ir atsitraukiau nuo merginos
"Kaip tu?"- nužvelgiau ją nuo galvos iki kojų
"Gerai...dabar gerai"- jos lūpos sudarė šypseną, kuri rodė jog ji jaučiasi laiminga
"Mes su Sofia truputį bijom dėl kambario tau"-perbraukiau ranka per savo susivėlusius plaukus
"Viskas gerai"-nusijuokė
"Gali gyventi kartu su manimi arba svečių kambaryje"- truktelėjau pečiais
"Aš..."
***
Hey, atsiprašau jog tokia trumpa. Po renimacijos jėgų nedaug, minčių taip pat. Sekančią dalį pasistengsiu parašyti įdomesnę ir ilgesnę.
Elxx
KAMU SEDANG MEMBACA
Teen's life
РазноеIstorija apie dviejų pakvaišusių paauglių gyvenimą. Ar bus pasėkmių? Sužinosite tik skaitydami. Rašo: @vilte2000 ir @Eleonorra