Trisdešimt ketvirtas skyrius-Amanda

160 17 0
                                    

"Amanda, mes veluojam!"- įžengė į kambarį Sofia

"Aš bijau"- nukretė šiurpas mano kūną taip priversdamas mano balsą sudrebėti

"Ar gerai jautiesi?"- priėjo arčiau manęs

"Gerai, tiesiog truputį šaltą"- blausiai šyptelėjau

"Man nepatinka, pasimatuok temperatūrą"- atidarė stalčių ir iš jo ištraukė termometrą

"Gerai"- linktelėjau

Įsidėjau termometrą į pažastį. Stipriai suspaudžiau rankas sunerdama jas ties krūtine. Užmerkiau akis pradėjus vaizdui lietis. Nurijau susikaupusį gumulą gerklėje ir sudrebėjau. Mano ausis pasiekęs termometro cypimas privertė atsimerkti. Ištraukusi termometrą kiek susiraukiau.

"Na?"-susirūpino mama

"Trisdesimt septyni ir septynios"- sumurmėjau

"Skauda ką nors?"

"Šoną"

"Vėmei?"- toliau klausinėjo

"Taip"- linktelėjau

"Eik, apsiprausk ir persirenk važiuosim į priimamajy"- sudiktavo ir išėjo iš kambario

***

"Kaip jautiesi?"- į renimacijos palatą įžengė mama

"Geriau"- kiek šyptelėjau

"Kaip skausmas?"- toliau kamantinėjo

"Mažiau jau. Sulašino kelias lašalines ,bet praleidau koncertą"- susiraukiau

"Nieko,mažute, atsigriebsi"- paglostė mano skruostą

"Ačiū, Sofia"- apsikabinau ją bandydama nenutraukti laidų nuo savo kūno

"Nėra už ką ,dukra, beje šiandien tave perkels į skyrių"

"Gerai"- susiraukiau

"Tavo būklė sunkoka"- paėmė mane už rankos

"Praeis"- nusišypsojau

"Amanda,tu, nesupranti tai komplikuota. Tu gali susirgti onkologine liga, o tai nėra labai paprasta ar net greitai pasveikstama"- susiraukė Sofia

"Išgyvensiu"- padrąsinamai šyptelėjau

"Amanda, perkelsime tave į skyrių"- pranešė man seselė

"Gerai"- linktelėjau ir atsistojusi ant savo kojų persirengiau į mamos atneštus rūbus

*

"Ką ,jūs, padarėt?"- surikau ir atsistojau ant savo kojų išlipdama iš lovos ir prieidama prie Trojaus

"Mes neturėjome išeities"- susiraukė

"Neturėjote? Tai atodavėte ją vilkams?"- pakėliau vieną antakį

"Kas tau?"- sugavo mane už rankos prieš man susiduriant su žeme

"Šiek tiek sukasi galva"- mano lūpas paliko tylus atodūsis ,tačiau greitai atsigavusi pridūriau "Jūs turit ją sugrąžinti čia"- pasakiau kiek šiurkstesniu tonu

"Kaip?"- sutriko Trojus

"Nežinau, bet privalot. Ji mirs ten..."- paskutinius tris žodžius tik sumurmėjau ir atsisėdau ant ligoninės lovos krašto

"Trojau"- nusišypsojo jam Sofia įeidama pro palatos duris

"Sveiki, pone Anderson"- linktelėjo Trojus

"Manau šiandien jai užteks"- suraukė antakius ir stipriai suspaudė lūpas į vieną liniją

"Yeah, gerai"- pasikasęs pakaušį Trojus dingo už palatos durų

"Mes galim ją įsivaikinti"- nedrąsiai tarė Sofia

"Ką?"- sutrikau

"Yeah, manau tik nežinau kaip bus dėl kambario, juk negalėtume jos visada apgyvendinti svečių kambaryje'- susiraukė

"Yeah..."- atsidusau ir atsiverčiau žurnalą

"Ką rašo?"- atsisėdo šalia manęs ant lovos krašto

"Čiau čiau-veislės šuo Bafis. Mados pasirodymo simbolis"- perskaičiau žurnalo antraštę

"Tinkamas Borai"- nusijuokė Sofia

"Yeah"- nusijuokiau taip pat

"Tave išleidžia"- paglostė man nugarą žvilgtelėdama į daktarę

'Yeah...gerai"- susiraukiau pajutusi skausmą dešiniajame šone

*



"Vic!"- užsidengiau delnais burną bandydam prislopinti garsą sklindantį man iš burnos , pamačiusi Victoria

"Ame"- apsikabino mane pribėgusi mergina

"Tai manau nuo šiol mes sesės"- suspaudžiau stipriai ją savo glėbyje išgaudama iš jos cyptelėjimą

"Atleisk"- suraukiau kaktą ir atsitraukiau nuo merginos

"Kaip tu?"- nužvelgiau ją nuo galvos iki kojų

"Gerai...dabar gerai"- jos lūpos sudarė šypseną, kuri rodė jog ji jaučiasi laiminga

"Mes su Sofia truputį bijom dėl kambario tau"-perbraukiau ranka per savo susivėlusius plaukus

"Viskas gerai"-nusijuokė

"Gali gyventi kartu su manimi arba svečių kambaryje"- truktelėjau pečiais

"Aš..."




***

Hey, atsiprašau jog tokia trumpa. Po renimacijos jėgų nedaug, minčių taip pat. Sekančią dalį pasistengsiu parašyti įdomesnę ir ilgesnę.
Elxx

Teen's lifeTempat cerita menjadi hidup. Temukan sekarang