Teen's life

2.15-Victoria

"Amanda mes išsikapstysim. Niall Harry ir Louis ištrauks mus iš čia"-paėmiau merginos ranką kad ir kaip beskaudėtų ir nebūtų jėgų

"Jis turi Nic"-išlemeno

"Neturi. Jis tik melavo kad prisiviliotų mane"-kvėpuot darėsi vis sunkiau

"Atleisk už viską"-tyliai pasakė

"Ir tu man atleisk"-tariau

"Galbūt jei netyčia išsikapstysim viską pradėsim nuo pradžių?"-pasuko galvą į mane

Linktelėjau.

"Argi negražus vaizdelis"-įėjo besišypsantis Sugg

"Nudėsiu tave pasitaikius progai. Pasigailėsi kad gimei ir kad stojai prieš mane"-sušnypščiau

"Patylėk bjauri kale"-gavau kulką į koją

"Nelįsk prie jos"-suinkštė Amanda

"Geriausios draugės ar geriau sakyt priešės?"-tęsė savo pasišaipymus

"Kai Niall tave suras nepasigailės"-spjoviau į jį

"Tavo vietoj nebūčiau to daręs kekše"-nepajutau kaip dvi kulkos smigo man į pilvą

Negana to kad šovė bet kelis kartus spyrė į pilvą. Poto gavau daug smūgių į veidą. Kai Sugg išėjo gulėjau beveik nebeturėdama gyvybinių ženklų. Skausmas vėrė visą kūną o su kiekvienu Sugg spyriu kulkos smigo vis giliau ir giliau.

Netrukus Joe grįžo.

"Na ką Amanda. Šiandien tau sekasi. Kankinimus tęsiu su Sparks"-griebė mane už rankos ir išsitysė

Sugg mane atsivedė į kažkokį kambarį pilną kankinimo prietaisų. Pakabinęs mane ant grandinių pradėjo sukt ratus aplink.

"Ir ką pirma veiksim? Leidžiu tau išsirinkt. Botagas ar peilis?"-nuo jo veido nedingo šypsena

"Pasprink gaidy"-iš burnos išspjoviau kraujus

"Taigi botagas"-pasiėmė į rankas didelį juodą ir storą botagą

Nuplėšęs nuo manęs maikutę atsistojo iš nugaros ir pradėjo daužyt per ją iš visų jėgų. Klykiau iš skausmo. Niekšas kankino mane kokią valandą. Kankynių pabaigoje jis atsivedė mažą mergytę labai panašią į Ameliją.

"Prisimeni kaip Amelija mirė? Jos paskutinį atodūsį? Įsivaizduok kad čia ji. Tiesą pasakius jos labai panašios. Noriu kad dar kartą patirtum tai ką patyrei tą naktį"-pradėjo mušt mažylę

"Neeee! Joe paleisk ją! Maldauju nebekankink jos daugiau!!!"-klykiau nesavu balsu ir verkiau

"Žiūrėk kaip ji miršta. Kaip išleidžia paskutinį atodūsį. Prisimink tą naktį kada netekai jos"-už plaukų pagriebęs mažylę atitysė iki manęs

"Maldauju paleisk ją. Nors šiek tiek būk gailestingas. Pribaik mane pagaliau bet ją dar gali išgelbėt"-maldavau

"Štai ko ir siekiau. Kad maldautum"-skardus juokas skambėjo visam kambary

Daugiau nieko nesakiau tik verkiau užmerktom akim nes nebenorėjau stebėt kaip miršta mergytė.

"Atsimerk! Po velnių atsimerk kale!!!"-sudavė man į veidą

"Eik velniop!"-suinkščiau

"Atsimerk pasakiau ar nori kad ji dar lėčiau ir skausmingiau mirtų"-sudavė mergytei

Pramerkiau akis ir kelias minutes stebėjau kaip ji lėtai miršta. Jos verksmas aidėjo visoje patalpoje...netrukus ji užmerkė savo žydras akutes žvelgdama į manąsias..

***

"Dieve ką jis tau padarė?"-Amandos balsas pasiekė mano ausis

"Amanda..jis atsivedė kažkokią mergytę ir nužudė ją skausminga ir lėta mirtim. Ji mirė žvelgdama į mane"-kūkčiojau vos leisgyvė o akys po truputį merkėsi

"Ne ne ne Victoria neužsimerk. Maldauju nepalik manęs. Man tavęs reikia"-prišliaužė Anderson

"Pagaliau susitiksiu su Amelija"-skruostu nuriedėjo ašara

"Nedrįsk užskmerkt. Net nemėgink. Galvok apie savo blondiną kuris tave be proto myli. Nepasiduok. Tu visada buvai užsispyrus kovotoja. Visada buvai stipri"-tęsė

"Batas. Dešinys batas..telefonas..."-vos išlemenau

"Tuoj. Tuoj išgelbėsiu mus"-numovė mano batą ir surado mobilujį

"Amanda aš nebegaliu. Pasakyk Niall kad myliu jį. Ir Anderson..visada buvai ir būsi mano geriausia draugė. Sesės amžinai"-iškosėjus kraujus ištariau paskutinius žodžius ir užmerkiau akis