Teen's life

3.22-Victoria

Girdėjau visų balsus. Girdėjau,kaip Niall viltingai laukė,kol pabusiu. Nesuprantu,kas man atsitiko. Žinau tik tiek,kad sukaupusi visas savo jėgas nušoviau Amandą,o tada atsijungiau. Noriu pramerkti akis,tačiau negaliu. Kažkas mane laiko šioje būsenoje. Viskas,ką šiuo metu matau,tai yra tamsa. Viskas juoda ir darosi baisu. Noriu iš čia greičiau pabusti,tačiau nežinau kelio atgal į gyvenimą. Privalau kovoti ir išsikapstyti,kad grįžčiau pas savo draugus,o svarbiausia pas Niall. Jaučiu jo prisilietimus ir girdžiu kiekvieną žodį. Negaliu jam atsakyti tuo pačiu būtent dabar,nes esu visiškai sukaustyta.

"Victoria"-staiga išgirdau,kaip kažkas šaukia mano vardą ir aplink darėsi šviesu

"Kas tu?"-prieš save išvydau tamsaus gymio,bet ne juodaodį vyrą baltu kostiumu

"Aš,esu tavo angelas sargas. Esu su tavimi ir tavo pasamonėje nuo pat tada,kai gimei. Esu tavo vidinis balsas"-paaiškino vyriškis

"Kodėl aš čia? Kas atsitiko?"-jaučiuosi sutrikusi

"Tuoj viską suprasi. Duok man savo ranką ir viską suprasi"-ištiesė savo delną

"Ką tu nori man padaryt?"-vis dar nieko nesupratau

"Šiek tiek pakeliausime laiku. Sužinosi visą tiesą ir šiandien mano pagrindinis tikslas yra parodyti,kad nesi kalta dėl nieko,kas yra nutikę"-šyptelėjo

"O paskui,kai mane aptiks nušvitimas,galėsiu grįžt pas visus?"-paklausiau

"Taip,bet tik tuo atveju,jeigu pati suprasi viską"-atsakė

"Gerai"-paėmiau vyro ranką

"Užsimerk"-tarė jis

Užmerkiau savo akis. Pajutau nedidelį kratymą ir darėsi vis smalsiau, tačiau jaučiau ir baimę nors visa tai nėra tikra.

"Atsimerk"-prabilo vyriškis

Atmerkusi akis išvydau savo senuosius namus Lietuvoje. Pasisukusi į šoną pamačiau viską, kas buvo ir tada, kai išskridome su Amanda į Londoną.

"Kodėl mes čia?"-paklausiau

"Juk norėjai atsisveikint su mama,tiesa?"-pakėlė antakį

"Taip, tačiau per vėlu-ji mirusi"-atsidusau

"Mes esame toje dienoje, kai ji mirė. Noriu, kad išgirstum jos paskutinius žodžius"-delnu parodė į laiptus

Pradėjusi jais lipti priėjau mamos kambario duris. Nedrąsiai juos pravėriau. Kambaryje išvydau visą savo šeimą ir mamą..ji gulėjo lovoje, o jos gyvybė po truputį blėso vis labiau ir labiau.

"Suraskit Victorią ir pasakykit, kaip ją myliu. Perduokit jai šį laišką ir pasakykit, kad atsiprašau jog buvau blogiausia motina pasauly"-jos skruostais ritosi ašaros

"Sudie, mano brangieji"-ištarusi paskutinius žodžius užmerkė savo rudas akis

"Nee! Mamytee!"-pasigirdo mano mažosios sesutės šauksmas

"Noriu mamytės! Noriu būt su mamyte!"-ji klykė toliau

"Nebegaliu čia būt"-susinervinusi išlėkiau iš namo ir atsidūriau lauke

"Kodėl mane čia nusikėlei?"-už savęs pamačiau tą patį vyrą

"Nagi. Duokš savo ranką. Tęskim kelionę"-nekreipė dėmesio į mano žodžius

Nežinau kodėl, tačiau pagriebiau jo ranką ir vėl užmerkiau akis. Suvokusi, kad jau galiu atsimerkti būtent tai ir padariau. Prieš save išvydau tą dieną, kai mudvi su Amanda perpildėm savo tėvų kantrybės lašus surengę vakarėlį jos namuose.

"Buvo nuostabu, tiesa?"-mano ausis pasiekė Angelo balsas

"Taip. Pasiilgstu šių dienų. Pasiilgstu..Amandos"-menkai šyptelėjau stebėdama kiekvieną akimirką į kurią daugiau nebesugrįšiu

"Ar suvoki, kaip šis vakaras nulėmė tavo tolimesnį gyvenimą?"-paklausė

"Taip. Jeigu nebūčiau buvusi patrakusi paauglė, nebūčiau sutikusi visų kitų ir savo gyvenimo meilės"-atsakiau

"Puiku. Po truputį pradedi suprast. Keliaujam toliau?"-ištiesė savo ranką

"Taip"-linktelėjau galva

Mane vis labiau ir labiau užplūdo azartas ir noras pamatyti daugiau. Tiksliau sugrįžti į senas dienas, kai viskas buvo kitaip.

Su Angelu praėjome ko ne visą mano gyvenimą. Buvau sugrįžusi į tą dieną, kai sutikau Niall arba nelabai malonus momentas buvo, kai teko sugrįžti į dieną, kai mirė Amelija..viską išgyvenau iš naujo ir daug ką supratau.

"Liko paskutinė stotelė"-tarė Angelas

"Kokia?"-paklausiau

"Tuoj pamatysi"-eilinį kartą ištiesė savo ranką

Staiga prieš save išvydau visus esančius aplink mane, o aš pati gulėjau ligoninės lovoj neduodama jokių gyvybinių ženklų.

"Ar tai dabartis?"-paklausiau

"Taip. Noriu, kad iš šono pamatytum, kaip jie visi tave myli. Kad pagaliau sudėtum visus taškus ant i"-linktelėjo

"Esi pasiruošusi grįžti atgal į gyvenimą, todėl šįkart paleidžiu tave. Išnaudok savo laiką žemėje tinkamai"