Teen's life

2.9-Victoria

"Taip greitai išeini?"-apačioje mane sustabdė Louis

"Atėjau tik pasiimti kelių daiktų kuriuos netyčia pražiopsojau"-tariau

"Pasiilgau tavęs morka"-nutempė lūpą

"Ir aš tavęs Tommo bet taip reikia"-šyptelėjau

"Victoria galim pasikalbėt?"-iš kažkur išdygo Harry su Niall

"Aš skubu"-apsisukau išeit

"Tai labai svarbu ir skubu"-Horan

"Ko norit?"-atsisukau tačiau nežinau kodėl

"Einam į virutvę"-Styles

Nusekiau paskui juos abus į virtuvę. Prieš kalbantis Harry uždarė duris. Abu vaikinai atsisėdo priešais mane vienoje pusėje o aš kitoje.

"Kalbėsit ar aš tik šiaip sau gaišinu savo laiką?"-nutraukiau tylą

"Klausyk mes žinom kad pyksti.."-atsiduso garbanius

"Kur gi ne. Aš gi impulsyvi kalė"-pavarčiau akis

"Išklausyk. Mes norim ir prašom kad grįžtum. Esi viena geriausių gaujoj. Esi šeimos dalis"-tęsė

"Tai dabar jau šeima? Reikėjo pagalvot apie tai prieš kalbantis man už akių. Šeima sako..."-suprunkuščiau

"Žinom kaip tau sunku. Amelija buvo ne vien tavo dukra. Aš irgi noriu atkeršyt už ją ir mes galim tai padaryt kartu. Neatstumk manęs"-kai blondinas paėmė mano ranką sutrikau

"Mūsų jau seniai nebėra. Esi tik tu ir aš"-ištraukiau delną iš jo delno

"Tiesiog susitarkim. Prašau"-vėl paėmė mano ranką

"Harry gali palikt mus vienus?"-pažiūrėjau

Styles linktelėjo ir išėjo uždarydamas duris paskui save.

"Victoria.."

"Paklausyk Niall. Mūsų nebėra nuo tada kai pats palikai mane ir dar pradėjai kaltint dėl Amelijos mirties. Bus geriau ir tau ir man ir visiem esnatiem jei viskas bus taip kaip dabar. Aš pasitraukiu iš čia ir darau savaip kad ir kokia kalė būčiau kerštas už brangiausią žmogų yra pirmoj vietoj. Gal netgi ir už tave keršyčiau kad sužlugdė mūsų santykius bet čia tu pats kaltas kad nepasitikėjai todėl nieko nebesakyk"-išsiliejau

"Aš suprantu tave. Suprantu kaip kenti ir kaip tau skaudu. Ir žinau kad visdar myli mane todėl mes ir turim vėl būt kartu"-žvelgė tiesiai man į akis

"Nesvarbu mano jausmai tau Niall. Svarbu kad štai kur mes atsidūrėm per visa šitą mėšlą. Kartais norisi tą ginklą nusukt ne į Joe ar kažką kitą o įremt sau į galvą"-akyse pradėjo kauptis ašaros

"Aš visdar myliu tave Victoria. Visada buvai esi ir būsi man viskas"-atrodė kad ir jis tuoj apsiverks

"Tik nereikia melo. Nepamirškim Camilos"-sunėriau rankas ant krūtinės

"Aš su ja ne dėl to kad myliu o dėl to kad ta kalė apsimetinėja mūsiške nors ištikro dirba Joe"-atsiduso

"Ką? Ir tik dabar man tai sakai? Juokauji tiesa?"-pyktelėjau

"Visi tai žino išskyrus Amandą nes ji ją laiko drauge"-tęsė

"Ir visvien aš sužinau tai paskutinė. Šaunu. Ot tai šeima ir pasitikėjimas. Lygiai toks pats kaip prieš metus"-pasijaučiau dar labiau įskaudinta

"Prašau. Meldžiu tavęs atleisk man. Padarysiu bet ką kad tik susigražinčiau tave"-nepajutau kaip jis atsirado šalia manęs

"Kartais būna per vėlu"-skruostu nusirito ašara

"Niekada nebūna vėlu. Prašau"-stipriai apkabino mane

"Tebūnie. Bet kas iš to?"-nusileidau

"Kad ir kai bebūtų Camila negali sužinot kad susitaikėm ir kad aš žinau kas ji tokia.."-atsiduso

"Mhm"-sumurmėjau

"Amanda irgi nes ne tu viena greitai įsikarščiuoji"-pridūrė

Nepajaučiau kaip vaikino lūpas atsirado ant manųjų. Per visus metus buvau pasiilgusi jo. Akių šypsenos bučinių prisilietimų...jo viso.

"Einau pakviesiu Harry ir Louis. Mum reikia daug išsiaiškint kol Amanda ir Camila apsipirkinėja"-šyptelėjęs atsitraukė

***

"Gerai aš sutinku. Nesuprantu kodėl Anderson bando tave apgaut?"-pažiūrėjau Styles

"Viskas slypi kur kas giliau nei atrodė todėl mes turim išsiaiškint ir sutvarkyt viską"-pasakė vaikinas

"Jos grįžo"-Lou tyliai pakuždėjo įkišęs galvą pro duris nes saugojo

"Laikas pradėt spektaklį. Parodyk ką sugebi"-Niall

"Užknisot!! Daugiau nebegaliu čia sėdėt nes tuoj apsivemsiu! Ar šitaip elgiasi impulsyvios kalės? Kai užbaigsiu viską dingsiu iš čia ir niekas daugiau apie mane negirdės!"-pašokau iš vietos ir vaidinau įniršusią

"O turim svečių"-pasirodė Amanda su Camila

"Nebeturit. Nebeieškokit manęs ir palikit ramybėj! Gero jum visiem gyvenimo!"-surėkusi išlėkiau iš namo

Įsėdau į mašiną kurią paskolino Trojus. Nespėjus užvest variklio suvibravo mano telefonas.

"Ar sakiau kad esi nuostabi?"-kitame ragelio gale išgirdau airišką akcentą

"Ką darai? Nori kad pričiuptų?"-išsišiepiau

"Susitinkam šiandien vakare. Atsiųsiu vėliau adresą žinute. Yra vienas namas kurį mano šeima dovanojo mums bet..žodžiu ten susitiksim. Tai bus lyg slapta vieta kur susitiksim"-kalbėjo tyliai tačiau aiškiai

"Gerai. Tik žiūrėk kad tavęs niekas nesektų"-atsidusau

"Tu taip pat. Saugok save"-nors nematau bet žinau kad dabar jis šyptelėjo

"Turiu baigt. Per ilgai užsistovėjau prie namo. Dar įtars kažką. Iki vakaro"-suraukiau nosį

"Iki"-pasakęs padėjo ragelį