Teen's life

Šešiasdešimt šeštas skyrius-Amanda

Jis mirė...

Tie prakeikti žodžiai, nelaiminga tiesa, tragiškas skausmas. Atrodė jog kažkas raižo mano širdį peiliu.

Jis nebesugrįš...

Kodėl panorai jį pasiimti? Kodėl atėmei tai ką mylėjau labiau nei bet ką kitą? Ką tau jis padarė? Ar tu išsipisinėji iš manęs?

Pakėliau akis į tamsų dangų ir bandžiau įžvelgti šviesulėlį jame, tačiau jame nebuvo nieko... Atrodė,kad ir dangus verkia. Lieja ašaras už jį. Smerkia pasaulį, kuriame jis gyveno. Smerkia mane, nes beproto jį mylėjau. Smerkia už tai ,kad jis įžengė ten kur buvau aš. Aš turiu tai padaryti. Tylus atodūsis paliko mano sušalusias lūpas. Perbraukiau ranka per savo sudrėkusius nuo lietaus plaukus. Atsistojau nuo kapo ir prie lūpų priglaudusi lūpas pridėjau pirštus prie žemės.

"Kur eini?"- sustabdė mane tėtis

"Sutvarkyti reikalų"- aršiai atkirtau ir ištraukusi ranką iš jo pradėjau eiti lauk iš kapinių

"Amanda?"- mačiau sutrikimą Andy akyse

"Nereikia"- atkirtau 

Pagaliau priėjusi savo automobilį įsėdau į jį ir nieko nalaukusi nukūriau miesto gatvėmis. Vėl viršų paėmė ašaros. Jos nevaldomai tekėjo mano ir taip sudrėkusiais skruostais. Staiga mašina suslidavo įsikabinusi kiek tvirčiau į vairą stengiausi suvaldyti automobilį.

Viskas truko tik akimirką... Automobilis priekius įsirėžė į medį. Kelis kartus užmerkiau akis ,norėdama suvaldyti svaigulį. Greitai išlipau iš mašinos. Pastebėjusi jog Styles klubas netoli, ėjau link jo.

"Kur ji?!"- surikau vos įėjusi pro duris

"Amanda?"- mane pamatęs Styles susiraukė

"Kur , Sparks?"- mano skruostais vėl pradėjo tekėti ašaros nutaikius ginklą į garbanių

"Amanda?"- jaučiau kaip sunkiai jis nurijo kažką gerklėje

"Daugiau nieko negali pasakyti, kaip Amanda?"- surikau

"Nusiramink"- žengė žingsnį arčiau manęs

"Harry, laukia Amandos sudaužyta mašina, o jos pač...Amanda?"- iš kažkur atsirado Louis

"Amanda, po galais , kaip čia atsiradai?"-susirūpinusiu žvilgsniu žvelgė į mane Styles

"Nereikia vaidinti ,kad tau rūpiu. Aš tik noriu užmušti tą kalę,kurią tu taip myli- ji nužudė mano brolį!"- išsitraukusi ir antrąjį ginklą nutaikiau į garbanotą

"Tavo brolį?"- susiraukė Louis

"Po perkūnais, jis mano pusbrolis, bet ji vistiek jį nužudė"- suraukiau savo kaktą

"Ką?"

"Jis -nebuvo Dess brolis"-susiraukiau ir pridūriau"Dylan-jis buvo mano pusbrolis. Jis tik priklausė jo grupei kaip mano šaltinis, jis norėjo, o aš leidau"- užmerkiau akis ir greitai vėl atmerkusi surikau "Aš leidau, o ji jį nužudė!"

"Jis-medžiojo ją"-susiraukė Lou

"Ne! Po galais ne, jis tik bandė ją apsaugoti, nuo likusios grupės. Dylan apsimetė jog nori ją sumedžioti. Jis niekada nėra nužudęs žmogaus!"- suklykiau

"Amanda, aš...labai apgailestauju"- žengė žingsnį arčiau manęs Styles

"Nesiartink!"- bandžiau kalbėti kuo tvirčiau nutaikiusi ginklą, tačiau mano balsas drebėjo, drebėjo nuo ašarų

"Garbaniau, kur Ni..."

"Tu!"- surikau ir nusitaikiau į Victoria žengiau pro Harry eidama link jos