Teen's life

Trisdešimt trečias skyrius-Victoria

"Amanda!"-sucypiau kad ji leido mane pagriebt blondinui bet mergina aišku to negirdėjo

"Nezyzk"-sumurmėjo

"Neaiškink"-sušnypščiau

Kol jis ėjo priešais mane atsilikau nuo jo ir pradėjau bėgt kuo toliau bet buvau sugauta. Blondinas stvėrė mano ranką.

"Ką tu sau pasidarei? Tu į save nepanaši"-matėsi išgastis ir nuostaba jo veide

"Paleisk"-užtraukiau megztinio rankovę kad nesimatytų kas po jomis

"Victoria"-suurzgė

"Nustok mane kankinęs ir leisk eit"-pasakiau

"Aš atsiprašau.."-nuleido galvą

"Ne pirmą kartą iš tavo lūpu girdžiu atsiprašymą"-akyse pradėjo kauptis ašaros

"Aš tave myliu"-prisitraukė mane arčiau

"Netikiu. Pasakyk Jess kad myli ją va ta tai patikės ir dar tuo pačiu atsakis nors palą..visą savaitę nuo manęs slėpei kad su ja susitikinėji"-pašaipiai pasakiau

"Kiek girdėjau tu visdar myli mane"-pasakė tiesiai man į lūpas

"Mh net jei ir taip dar šiek tiek laiko ir praeis"-nusukau žvilgsnį

"Meilė ne liga. Nepraeis"-paėmęs savo delnu mano smakrą atsuko į save ir pažiūrėjo man į akis

"Pats kaltas. Galėjom bent jau gražiai išsiskirt bet matyt to nenorėjei ir leidai tai pasakyt vaikinams"-skruostu nusirito ašara

"Man vaikinai sakė kad nemiegojai visą mėnesį. Tai tiesa?"-tęsė

"Anksčiau nemiegodavau dar daugiau"-patrukčiojau pečiais

"Žinai aš nedurnas..nebesipjaustyk ir gana priverstinai vimdyt save. Atrodai kaip skeletas"-pradėjo pamokslaust

"Leisk man eit..prašau.."-išriedėjo dar viena ašara išdavikė

"Nenoriu"-padėjo savo rankas man ant liemens

"O aš nenoriu daugiau verkt dėl tavęs idijote"-sukūkčiojau

"Tau ir nereiks"-švelniai suėmė savo delnais mano skruostus ir prisitraukęs arčiau pabučiavo

Norėjau jį atstumt bet neįstengiau. Šitas karštas bučinys degina visą mano kūną o širdį priverčia stipriau plakt.

"Aš nepasiduosiu girdi? Tu vėl būsi mano princese"-paleido mane

"Nebūsiu"-pasakiusi su ašaromis akyse nubėgau

Nulėkiau į baro tuoletą ir iš tašės išsiėmiau peiliuką. Rankų pjaustymas man kaip kasdienybė. Tai lyg narkotikas be kurio negaliu. Šis skausmas užgniaužią vidinį skausmą nors trumpam..

"Victoria?"-už durų išgirdau Amandos balsą

Greitai įsidėjau peiliuką atgal į kuprinę ir nusišluoščiusi ašaras atidariau duris.

"Vėl tai darei?"-sugriebė mano ranką Amanda

"O ką man beliko daryt?"-sukūkčiojau

"Ką Niall tau pasakė?"-apsikabino mane

"Kad myli ir kad nepasiduos..atseit vėl būsiu jo o aš atsakiau kad nebūsiu"-leidau ašaroms tekėt

"Šššš. Gana verkt. Tau reikia pailsėt ir atitrūkt nuo viso šito"-nušluostė mano ašaras

"Negaliu..dabar pats įkarštis ir nenoriu palilt gaujos"-pasakiau

"Gerai bet kai viskas aprims pažadėk kad pailsėsi"-šyptelėjo

"Taip"-linktelėjau."Jei Styles leis važiuosiu namo dabar.."-atsidusau

"Nenoriu kad važiuotum ten. Niekas tavęs neprižiūri ir bijau kad neiškrėstum kažko"-susirūpino

"Man viskas bus gerai. Tikrai"-šyptelėjau

"Nu gerai važiuok"-nusišypsojo

Išėjusi iš baro nuėjau į savo džipą. Kai grįžau į dabartinius savo namus radau keistai atrodančius Trojaus tėvus.

"Labas Victoria. Prisėsk"-pasakė moteris

"Kažkas atsitiko?"-paklausiau

"Taip. Tavo mama sužinojo kad nekeli kojos į internatą ir liepė tave parsiųsit atgal į Lietuvą"-pasakė

"Ne! Aš negaliu ten grįžt!"-prapliupau ašaromis

***

Šiandien vakare mano lėktuvas..nenoriu grįžt į tą pragarą. Vėl girdėsiu patyčias ir patirsiu smurtą..

"Kaip tu?"-atėjo Trojus

"Siaubingai. Ar gali susirast Amandą ir mano gaują bei pasakyt kas atsitiko?"-paprašiau

"Žinoma"-palinksėjo

"Ir pasakyk kad nežinau kada su jais susisieksiu nes nebežinau ką mama man paruošus.."-atsidusau

"Viskas bus gerai Victoria"-apkabino mane

"Ačiū už viską"-pakštelėjau jam į žandą

"Visada prašom"-nusišypsojo

***

"Esi prakeikta kekšė! Maniau gražiai susitarėm kad grįši į internatą!"-gavau kelis smūgius nuo mamos

"Visą likusį gyvenimą čia sėdėsi užrakinta!"-įspyrė mane į kambarį patėvis

"Esi šiukšklė. Daugiau neišvysi dienos šviesos Victoria. Nieko gyvenime nepasieksi. Visada norėjei dainuot bet gi kas gali atkreitp į tave dėmesį?"-tyčiojosi mama

"Prisidirbai. Dabar šitam kambarį ir nugaiši kale"-pasakęs patėvis išsivedė mamą ir užrakino mane kambary

Susigūžusi į kampą liejau ašaras. Man skauda..tačiau ne tas vietas į kurias gavau smūgius o skauda širdį..skauda sielą. Jaučiuosi nieko verta kaip ir mama sakė šiukšlė. Kampe pamačiau savo gitarą. Pasiėmiau ją tačiau negrojau nes kitaip ji atsidurtų savartyne. Apsikabinau ją ir liejau upelius iš akių toliau..kai buvau mažesnė visada taip darydavau net jei ta gitara būdavo ir žaislinė.

Tik po kelių valandų supratau kad mano kambario langai užkalti. Nė vieno plyšelio..

Rašė: @vilte2000