Teen's life

Keturioliktas skyrius-Amanda

„Tu neturėjai pasirinkimo"- apkabino mano pečius žaliaakis

„Jis visada yra, tik tą akimirką negalėjau sugalvoti nieko"- mano lūpas paliko tylus atodūsis

„Ji supras"

„Galbūt, bet neatleis - sulaužiau pažadą ir negana to nužudžiau jos seserį"- susiraukiau veidą užsidengdama rankomis

„Tu nebūtum likus gyva, jeigu nebūtum to padariusi"- bandė paguosti

„Gėriau jau būčiau mirus"- perbraukiau ranka per savo tiesius plaukus

„Nekalbėk taip!"- jaučiau susierzinimą jo balse

„Kodėl tu man aiškini ką turėčiau daryti?"- jaučiau kaip mano balso tonas kyla, tačiau nesivarginau jo nuslėpti

„Aš prakeiktai rūpinuosi tavimi!"- jo akys atrodė jog per akimirką aptemo

„Man nereikia sušikto tavo rūpesčio!"- rėkiau jam į veidą

„Tai gal gailestis gėriau?"- nusijuokė neslėpdamas sarkazmo balse

„Taip, aš gailiuosi jog sutikau tave, gailiuosi jog sutikau būti tavo mergina ir po galais aš gailiuosi jog jaučiu tau kažką! Gailiuosi visko ką padariau, gailiuosi kiekvienos akimirkos praleistos su tavimi ir net kiekvieno bučinio, kiekvieno prisilietimo, aš nekenčiu tavęs!"- surikau

„Gerai, nes tarp mūsų viskas baigta"- nusijuokė ir išėjo trenkdamas durimis į kiemą

Vos durims užsitrenkus pajaučiau keistą jausmą. Atrodo lyg kažkas subadė mano širdį. Greitai tai pakeitė jausmas lyg ją kažkas išplėšė. Užsidengiau veidą rankomis. Leidau ašaroms nevaldomai ristis mano skruostais. Pastaruoju metu verkiu daug... per daug. Atsirėmiau į sieną nugara ir nuslydau ja žemyn susidurdama su šaltomis , plytelėmis išklotomis grindimis. Patraukiau rankas nuo veido ir pora kartų giliai įkvėpusi įsistebėjau į lubas. Ką aš ką tik pasakiau? Aš nesigailiu to.

„Amanda?!"- į virtuvę įžengė blondinas

„Labas"- bandžiau nusišypsoti , tačiau nemanau jog man pavyko

„Kas tau?"- prišoko prie manęs

„Nieko, man viskas gerai, ačiū už rūpestį"- tai tarusi greitai atsistojau ant kojų

Pradėjau eiti link laiptų. Juos pasiekusi nusivaliau riedančias ašaras ir užlipau jais į viršų. Bandžiau pasiekti kambarį, tačiau prieš tai sutikau Victoria. Žinojau jog ji manęs nekenčia, todėl nesistengiau su ja kalbėtis. Tiesiog praėjau pro ją , netardama nei žodžio. Beveik pasiekusi kambario duris, padėjau ranką ant rankenos , tačiau taip pat ją greitai ir patraukiau. Žengiau žingsnį atgal. Turėjau persirengti ir susitvarkyti, todėl įžengiau į kambarį. Priėjau prie spintos ir iš jos išsitraukiau tamsiai mėlynos spalvos , klostuotą sijoną- kuris nesiekė mano kelių ir marškinėlius kurie buvo man per dideli, jie buvo jo... Tačiau neturėjau jėgų ieškoti kažko kito. Susirišusi marškinėlius ties liemeniu, palenkiau kiek platokas rankoves sau iki alkūnių ir užsidėjusi savo baltus converse nuėjau prie vonios kambario. Vos įėjus žengiau prie veidrodžio. Tai ką pamačiau nenustebau. Tušas nubėgęs , visas veidas paraudęs.

Atsukau vandens čiaupą ir paleidusi šaltą vandenį leidau jam tekėti savo pirštais. Susiraukiau pajutis perštėjimą šonkaulių srityje, ta žaizda niekaip negyja. Nusprendžiau nekreipti dėmesio į tai. Pagriebiau paletę su akių šešėliais ir pasirinkusi tamsesnę spalvą patepiau ja akių vokus. Pagriebusi juodą akių pieštuką pravedžiau juo liniją. Pažvelgiau į veidrodį, veidas vis dar buvo paraudęs. Paėmiau akių tušo tūbelę ir šepetėliu perbraukiau per savo ilgas blakstienas. Nuo tolimesnio spintelės kampo pasiėmiau skaistalų. Šepetėliu švelniai pravedžiau pro veidą ir uždėdama paskutinį akcentą- purpurinius lūpų dažus, išėjau iš vonios.