Gaminau Zayn įprastus pusryčius. Avižinius dribsnius su skrudinta duona ir apelsinų sultimis. Jis turėjo būti studijoje aštuntą valandą ryto, o dabar buvo duše.
Pati vis dar buvau su pižama. Kai sakiau su pižama turėjau omenyje apatinius ir Zayn'o Bob Marley marškinėlius. Išgirdau, kaip jis nubėgo laiptais ir iškart pavarčiau akis.
"Labas rytas..." Nusišypsojo, iš nugaros pabučiuodamas mano kaklą. "Praėjusią naktį buvai nuostabi žinai tai, tiesa?" Tarė ir atsisėdo prie stalo.
"Štai tavo pusryčiai." Pasakiau išsigandusi.
"Ačiū. Bet kaip ir sakiau... tu nebuvai tokia, kaip paprastai."
Ačiū už 'komplimentą'.
"Buvo kitaip." Išsišiepė jis. "Geriau."
Linktelėjau ir atsirėmiau į stalą.
"Viskas gerai, mažute?" Paklausė Zayn.
Neatsakiau, bandydama kovoti su ašaromis. Prieš tai niekada neverkdavau prieš jį.
"Areille?" Jis atsistojo prieš mane. "Ar tai dėl to, kad aš kažką pasakiau?"
Taip, dėl to, kad tu kai ką pasakei ir padarei.
"Ne."
"Tai kas negerai?" Patraukė mano rankas nuo veido ir jas laikė. "Pasakyk man."
"Nieko." Sušniurkščiojau.
"Mažute," Pasakė pažiūrėdamas man į akis. "Kas negerai?"
"Sakau, kad nieko."
"Niekas neverkia be priežasties."
"Atsiprašau, Zayn." Verkiau. "Nenoriu, kad pavėluotum." Praėjau pro jį ir užlipau laiptais. Prieš man visiškai jais pakylant, Zayn sučiupo man už riešo.
"Aš neišeisiu kol tu man nepasakysi kas blogai."
Prapliupau raudoti ir paslėpiau veidą jo marškinėliuose.
"Ei, ei.." Jis pakėlė mano smakrą. "Neverk. Man nepatinka matyti tave tokią."
Žinoma. Jis nemėgsta mane matyti nelaimingą ir pažeidžiamą.
"Tau reiktu eiti." Patraukiau savo smakrą toliau.
"Ar turi šiandien kokių planų?" Paklausė susirūpinęs.
"Ne." Pasakiau.
"Gerai. Bet jeigu turėsi nepamiršk makiažo."
Maniau jis ruošiasi man pasakyti, kad nusives mane kur nors, bet ne.
"Zayn?" Paklausiau.
"Taip?"
"Nesvarbu." Pasakiau ir užlipusi laiptais ruošiausi eiti į dušą.
Išgirdau kaip apačioje užsidarė duris ir žinau, kad Zayn išėjo. Man nepatinka, kai jis eina į repeticijas, nes vėliau jie visi eini išgerti.
Nusprendžiau paskambinti Danielle ir paklausti ar ji nenori užsukti kelioms valandoms. Pasirodo, ji negali kadangi Liam vesis ją švęsti. Ko švęsti?
***********
Dabar vidurnaktis, apie antra valanda ryto. Sėdėjau ant sofos ir laukiau sugįžtančio Zayn, bet pamaniau, kad geriau paliksiu duris atrakintas tuo atveju jei užmigčiau. Nors aš nemiegojau, kai jis įėjo vidun kadangi buvau palikusi atrakintas duris ir tikrai norėjau, kad nebūčiau to padariusi. Išgirdau kaip jis suklupo ir keiksmažodis išėjo iš jo burnos.
YOU ARE READING
Wicked Games
FanfictionJi jį mylėjo, bet jis....nebuvo tikras dėl savo jausmų. Nuolatiniai pažeminimai, skausmas ir nuo kūno nedingstančios mėlynės. Tai - Arielle kasdienybė. Ji kenčia vis labiau stiprėjančius savo vaikino Zayn smūgius, tačiau jam atleidžia, tikėdamasi, k...