Wicked Games

Chapter 39

Zayn įsiveržė vidun.

"Kodėl tu mane sekei?"

"Aš nerimavau, aš..."

"Tu neturėjai manęs sekti kol aš tau to nepasakiau, Arielle. Ar tu bandai save nužudyti?!"

"Ką tu darei su tais vaikinais?"

"Daugiau dėl jų nesijaudink, išėjau iš ten."

"Zayn, manęs vos neišprievartavo!"

"Aš buvau ten ir tave apsaugojau! Žinai, kad buvau!"

"Kas jeigu tavęs net nebūtų buvę?!" Šaukiau, kai jis nuskubėjo į savo kambarį.

"Bet buvau." Nutilo jis. "Kiek kartų aš tau turiu sakyti, kad patrauktum savo suknistus kulnus man iš kelio,kad neužminčiau ant vieno iš jų."

"Atsiprašau." Patrūkčiojau pečiais, atsistodama tarpduryje. "Zayn, mes turim apie tai pasikalbėti, tikrai turim."

"Čia nėra apie ką kalbėti, gerai."

"Mes turim apie daug ką pasikalbėti,ką tu darei su tais žmonėmis."

"Palik mane vieną! Nesikišk į mano reikalus! Nesvarbu kas ten nutiko, aš noriu apie tai pamiršti!" Pakėlė balsą, o jo veidas buvo raudonas.

Stovėjau šokiruota, kai jis parodė į duris ir tada jas užtrenkė. Taip pat išgirdau rakinimą, kas reiškė, kad jis jas užrakino. Abejodama savo dabartiniu gyvenimu grįžau į pirmą aukštą, leisdama savo galvoje klajoti mintims apie išsiskyrimą su Zayn. Galiausiai mano pasirinkimas buvo priimtas, pasiėmiau švarkelį ir jį užsidėjau. Kadangi mašina, kurią jis man nupirko, nebuvo mano, turėjau visą kelią iki tėvų namų eiti pėsčiomis.

Po tūkstančio kvartalų, sunkaus kvėpavimo ir sustojimų, pagaliau tai padariau. Pasibeldžiau į duris ir mano tėtis jas atidarė.

"Essy, ką tu čia veiki tokiu metu?"

"Zayn ir aš turėjom didelį barnį ir aš išėjau tiesiog nebegalėdama daugiau to pakęsti." Sukūkčiojau suprasdama situaciją.

"Oh uhm... viskas gerai Essy, nori čia pasilikti? Tavo mama grįš už dvidešimt minučių."

"Aš tiesiog noriu eiti pamiegoti." Sušniurkščiodama atsisėdau ant sofos.

Buvo akivaizdu, kad tėtis nežinojo, kaip elgtis tokio tipo situacijose, kadangi aš niekada neateidavau pas jį su tokiomis problemomis.

"Kaip manai, kiek laiko šis barnis truks?" Susirūpinęs atsisėdo šalia manęs.

"Nežinau, bet mes išsiskyrėm. Mama turėtų būti laiminga ir didžiuotis manimi pirmą kartą savo gyvenime."

"Nebūk tokia, ji didžiavosi tavimi daugybę kartų."

"Pavyzdžiui kada?"

"Tada, kai tu per baletą užėmei antrą vietą."

"Taip, tada ji pasakė, kad turėjau pasirodyti geriau. Taip pat ji pasakė, kad verčiau jos dukrą būtų buvusi ta mergina, kuri laimėjo."

"Gerai, Essy, tiesiog eik viršun ir šiek tiek pailsėk. Tu gali čia likti tiek ilgai kiek nori." Apkabindamas mane, nusišypsojo jis.

Tėtis visada padaro mane laiminga ir niekada nežemina. Štai kodėl jį myliu.

***

Vibruojantis telefonas privertė mane pabusti. Norėjau tai ignoruoti, bet jis nesiliovė.

"Klausau?" Atsiliepiau.

"Arielle, kur tu?! Kodėl Zayn visiems skambina ir klausinėja ar tu ne su mumis?! Visi nerimauja!"