Wicked Games

Chapter 65

Šią paskutinę savaitę su Zayn vis bandėme susilaukti vaiko, bet nepavyksta. Kiekvieną naktį, bet nieko. Zayn dar labiau nusivylė, po to, kai gavau septintą neigiamą nėštumo atsakymą.

"Gal aš kažką ne taip darau?" pasakė susierzinęs Zayn po aštunto neigiamo rezultato.

"Ne, ne, tai ne tu." kračiau galvą, mesdama nesėkmingą testą į šiukšliadėžę.

Priguliau prie Zayn lovoje ir nuramindama jį paglosčiau jo nugarą.

"Galbūt mums reikėtų nueiti į ligoninę ir išsiaiškinti, nes jau pavargau bandyti, kai niekas neišeina ir pavargau laukti" paaiškino jis.

Manau, turėčiau jam pasakyti, jau per ilgai delsiau.

"Zayn, galime pasikalbėt apie kai ką?" pokalbis su juo, jau pradžia.

"Aišku, kad galim, kas yra mažyte? Žinai, kad gali man bet ką papasakoti" pažvelgė į mane, laikydamas už rankos.

"Aš negaliu pastoti" tariau.

"K-ką tu turi omeny?" jis suraukė savo antakius.

Galiu lažintis jis nesugebės galvoti aiškiai ir jaučiu, greitai pasirodantį apmaudą.

"Anksčiau, lapkritį, buvau aplankiusi gydytoją ir jis patvirtino, kad esu nevaisinga."

"Ir tu man nepasakei!" jis šiurkščiai pradėjo šaukti.

"A-aš bijojau" nurijau gumulą gerklėje. "Nenorėjau, kad pyktum-"

"Kas per? Na, kai tu dabar man pasakei, žinodama ir vistiek slėpdama nuo manęs tai, kodėl po velnių manai, kad turėčiau nepykti?!"

Užčiaupiau savo burną, nuleisdama galvą, visa susigėdusi.

"O mes dar bandėm ir vėl bandėm, bet tu visą laiką žinojai, kad negali turėti vaikų! Kodėl taip pasielgei su manim," jis atsiduso. "Labai norėjau galimybės turėti su tavim pirmąjį kūdikį, bet tu viską sugadinai"

Kaip ir sugadinu visą kitą...

"Ne...negaliu patikėti tavimi," kratydamas savo galvą nepritariamai, jis pradėjo eiti link durų.

Aš taip susimoviau, jis nekaltas, visa kaltė mano. Aš tokia kvailė ir jaučiuosi siaubingai skaudindama jį.

Išgirdau, kaip durys užsitrenkė apačioje ir greitai nubėgau prie lango, pamatydama kaip jis nuvažiuoja.

Greitai surinkau jo numerį. Kaip ir tikėjausi jis neatsiliepė. Nusprendžiau tiesiog palaukti jo, kol sugrįš. Gal tada bus nusiraminęs.

Jau buvo praėjęs vidurnaktis ir mano nerimas dėl Zayn išėjimo peraugo į liūdesį. Skambinimas jam tūkstančius kartų taip pat nepadėjo, nes jis vis neatsiliepė. Negalėjau užmigti. Mano galvoje spietėsi daugybę galimybių, ką jis daro.

Ar gali jis būti su Khadijah?

O gal su kita atsitiktine mergina?

Arba atšaukia mūsų sužadėtuves?

Velnias, sužadėtuvės! Jeigu jis to norėtų, tikrai dabar neskambintų, suprasčiau. Įskaudinau jį daugybę kartų, kai galėjau paprastai papasakoti, netempus gumos tiek ilgai. Ir jei būčiau pasakius iškarto, manau jis lengvai būtų supratęs.

Bet ne.

Mano kvaila galva, nusprendė palaukti to, kad jis tikrai norėjo kūdikio. Ir jis užtruko ilgai, kad tai suvoktų! Kad pasakytų, jog pirma nori vaiko, kai aš norėjau visą laiką!

Turėčiau pailsėt, galbūt Zayn bus jau čia ryte.

***

Mano rankos tapo įsitempusios, kai nejaučiau Zayn ir tai nebuvo vienintelis dalykas. Žiovaudama, išlipau iš lovos, patikrinti ar jo mašina lauke. Gal jis miegojo apačioje. Pažvelgiau pro langą ir ten jo mašinos nebuvo.