Wicked Games

Chapter 13

"Laimingos Valentino dienos, mažyte!" Sušuko Zayn, purtydamas mane, kad pabusčiau.

Sudejavau į pagalvę, nes pirma, aš nenorėjau keltis, o antra, jis palietė mane ten kur buvo vis dar skaudančios mėlynės.

"Nagi, kelk savo tingų užpakalį."

"Kaip įėjai į mano kambarį?" Paklausiau jam nusijuokus.

"Turiu raktus nuo visų durų taigi nemanyk, kad gali nuo manęs pasislėpti." Tarė ir tiesiog žiūrėjo į mane. "Pajuokavau." Sukikeno. "Palikai duris praviras. Manau esi labai pavargusi dėl praėjusios nakties."

"Aš nieko nedariau praėjusią naktį."

"Ar kada girdėjai apie sarkazmą, Arielle?"

"Oh, atleisk."

"Tau nereikia atsiprašinėti." Nusijuokė Zayn. "O dabar kelkis."

"Kodėl?"

"Nes aš tave kai kur nusivesiu."

"Zayn, aš..."

"Nieko didelio. Tiesiog pasivaikščiojimas po parką." Paaiškino jis. "Žinau kaip tau nepatinka, kai sutelkiu visą dėmesį į tave taigi ši diena bus įprasta."

"Ačiū." Nusišypsojau.

"Lauke nėra šalta, bet nėra ir pakankamai šilta taigi apsivilk švarkelį."

"Gerai."

"Nori, kad paruoščiau tau pusryčius?"

"Ne, aš nealkana." Sumurmėjau paskutinius kelis žodžius, patraukdama link vonios.

"Reikia pagalbos?" Paklausė Zayn.

"Ką? Ne."

"Atrodo lyg reikėtų." Pasakė įstumdamas mane į vonios kambarį kartu su juo.

*********************

Po dušo ir barnio buvome parke. Po to, kai Zayn 'padėjo' man nusimaudyti, jis paruošė man pusryčius, kurių aš nenorėjau. Jis susierzino ir mes pradėjom šaukti vienas ant kito, bet dabar tai nebesvarbu.

"Čia taip ramu." Tarė Zayn, ištraukdamas mane iš mano apmąstymų.

"Taip."

"Niekad nebūnu tokioje aplinkoje. Na nebent, kai būnu su vaikinais."

Iš esmės jis pasakė, kad aš esu priežastis, dėl kurios jis nenusiramina. Tai mane supykdė ir šiuo metu nenorėjau būti šalia jo.

"Nesąmonė."

"Tai tiesa."

"Ne, netiesa."

"Pažiūrėk ką tu darai."

"Aš nesu priežastis dėl tavo pykčio problemų."

"Gal tiesiog palikim tai ramybėje."

"Koks skirtumas." Atsidusau.

Kai vaikščiojome mačiau sutuoktinių poras su vaikais. Vien faktas, kad Zayn niekada nenorės su manimi vaikų, erzino mane. Jis net nenori manęs vesti. Jei jis nenori nė vieno iš šių dalykų, kodėl aš vis dar čia? Kodėl aš su vaikinu, kuris manęs nė nemyli? Mes kartu esame jau labai ilgą laiką ir jis dar nė karto nepasakė, kad mane myli. Po tiek laiko mes jau turėtumėm būto susituokę ir aš jau turėčiau lauktis pirmojo mūsų vaikelio.

"Zayn?"

"Kas dabar?"

"Ar tu nors myli mane?"

"Kodėl tu klausinėji tokių kvailų klausimų, kaip šis?"

"Tai nėra kvailas klausimas, tai svarbu. Na dabar žinau, kad nemyli."

"Mes išeinam."

"Kodėl?"

"Nes aš nenoriu kelti ant tavęs balso prieš milijonus mažų vaikų."

"Ne. Mes išeinam todėl, nes tu man neatsakei."

Zayn patempė man už rankos ir mes nuėjom į automobilį. Kai važiavome visą laiką pykomės. Nė sekundei nebuvo tylos. Daugiau nebenorėjau klausyti tų jo nesąmonių taigi, kai grįžome namo patraukiau tiesiai prie namo durų.

"Arielle, aš kalbu su tavimi!"" Šaukė Zayn. "Tučtuojau grįžk atgal."

Jau buvau name todėl silpnai ji begirdėjau.

"Kalė." Tarė įėjęs į namą.

"Oh, taigi vieną minutę esu tavo 'mažutė', o kitą jau kalė?"

"Tu pamišusi."

"Aš ne viena čia pamišusi." Pašaipiai nusijuokiau.

"Bet aš nevienintelis, kuris pradeda barnius." Pareiškė jis.

"Oh, užsičiaupk, Zayn. Nenoriu to girdėti." Atkirtau, nueidama.

"Tu gali nenorėti to girdėti, bet po velnių išklausysi." Pareikalavo jis, suimdamas mane už riešo.

"Atleisk, bet aš neklausau, kai man įsakinėja įžūlus, pasipūtęs, arogantiškas ir bjaurus šunsnukis kaip tu! Tu kalės vaike!" Šaukiau ant jo su pirštu baksnodama į jo krūtinę. "O dieve, nekenčiu tavęs!"

Jis stovėjo ir žiūrėjo į mane, kai praradau kontrolę.

"Ir žinai kas dar...."

"Žinai ką?" Nutraukė jis mane. "Aš taip pat tavęs nekenčiu."

"Užsikrušk.

Tai ką jis vėliau padarė mane tikrai nustebino. Jis trenkė man į dešinę akį. Jausmas buvo toks pats, kai jis pirmą kartą trenkė man, bet šį kartą smūgis buvo ne į skruostą.

****************

Kai nuo šviečiančios šviesos pramerkiau akis man labai skaudėjo dešinę akį. Mano rankos nevaldomai drebėjo nuo nervingumo. Atsistojau ir nuėjau prie vonios veidrodžio. Nusikeikiau, kai šaltais savo pirštais prisiliečiau prie mėlynės. Man ją labai gėlė na ir žinoma mėlynė atrodė klaikiai. Negaliu tokia vaikščioti po namus. Jis trenkė man į pačią blogiausią vietą. Zayn niekada prieš tai man nebuvo trenkęs į veidą. Žinau, kad jis mane sužeisdavo, bet ne šitaip. Šį kartą jis nuėjo per toli. Palindau po dušu ir po to rankšluosčiu apsivijau kūną. Jau buvau beįšeinanti iš vonios, kai mano žvilgsnis užkliuvo už veidrodžio. Paliečiau savo krūtinę. Ant jos buvo juodos ir mėlynos žymės. Stovėjau prieš veidrodį ir apžiūrinėjau save kiekvieną kartą atrasdama vis naujų mėlynių.

Šiek tiek patraukiau rankšluostį žemyn atrasdama kelis randus. Giliai įkvėpiau ir vėl tęsiau kelionę į savo kambarį. Apsivilkau drabužius ir tada išėjau pro duris. Įėjusi į koridorių pamačiau, kad Zayn kambaryje dega šviesa, o tai reiškia, kad jo durys atidarytos. Turėjau surasti būda, kai] nueiti žemyn ir taip, kad jis manęs nepamatytų. Pasistiebusi ant pirštų galų pradėjau eiti per šaltas, baltas marmurines grindis kol.....

"Arielle?"