Chapter 53

1.3K 71 1
                                    

Stalai ir sofos buvo pastumti. Aišku ir lempa buvo pastumta toliau, jeigu ką.

"Gerai, pirma pakeli savo rankas ir suformuoji į 'o' formą." Pasakiau ir jis tai padarė."Tada pajudini koją- ne, Zayn, dešinę koją."

"Negaliu, mažute, norėjau, kad tu man pašoktum."

Pažiūrėjau į jį be emocijų.

"Po to, kai tu susilenksi taip kaip prašiau"

"Arielle..." Suinkštė, stovėdamas ir žiūrėdamas į mane.

"Ką?" Atsitraukiau.

"Aš sakiau, jog noriu, kad tu man pašoktum."

"Kambarys nėra pakankamai didelis judesiams." Sugalvojau pasiteisinimą.

"Na, tokiems judesiams, apie kuriuos galvoju, jis pakankamo dydžio." Plačiai nusišypsojo prisitraukdamas mane prie savęs.

Nuraudau, užkišdama plaukus už ausies.

"Gerai." Suplojo. "Mes sutvarkysim tai ir tada galėsim praleisti savo likusią naktį kartu." Nusprendė tvarkydamas stalus ir sofas. "Dalį nakties praleisim duše."

Rūsčiai į jį pažiūrėjau vaidindama, kad aš nenoriu būti viename duše su juo, net jeigu ir norėjau.

***

Į darbą turiu grįžti rytoj ryte, tad turiu gauti daugiausiai miego šitoje lovoje kiek galiu.

Šįryt Zayn išėjo dirbti nuostabaus darbo, kurį jis myli. Prieš išeinant jis pagamino didelius pusryčius ir sėdėjo kol aš juos valgiau. Siūliau ir jam šiek tiek, bet jis atsisakė. Likęs maistas dar tebėra ant padėklo, esančio ant komodos.

Aš vis dar apsirengus su chalatu, kuriuo Zayn mane aprengė po dušo. Saugu sakyti, kad mes praleidom maždaug dvi valandas duše. Iš niekur nieko jis paprašė mano telefono. Nežinau, gal jis mano, jog susirašinėju su vaikinu. Vieninteliai žmonės, su kuriais aš susirašinėju yra jis ir Eleonor.

Turėjau išlipti iš patogios lovos ir apsivilkti drabužius kaip normalus žmogus. Gal man reikėtų išeiti su Romeo? Aš turbūt turėčiau pasakyti Zayn... Kai tik ėjau parašyti Zayn telefonas išslydo iš rankų ir nukrito ant žemės, ekranu į grindis.

Mano širdis daužėsi krūtinėje, kai žiūrėjau į tai. Jeigu sudaužiau ekraną, man galas. Zayn labai supyks. Tokiam pikčiui aš nepasiruošus. Pakėliau telefoną, lėtai apsukau jį ir mano bjauriai nuostabai jis buvo sudaužytas.

Šūdas.

Romeo atėjo lodamas ir tai tik pablogina viską. Liepiau jam užsičiaupti ir jis išėjo iš kambario. Jaučiausi siaubingai, nes niekada nenorėjau, kad jis jaustųsi manęs nekenčiamas ar įskaudintas. Nuėjau į koridorių ir jis bėgo žemyn laiptais.

Kai jis pasiekė apačią , paėmiau jį ir atsiprašiau, prižadėjau jam daug taip nesielgti. Bet tas sudaužytas ekranas sugrąžino mane atgal į mintis. Gal jeigu vengsiu jo prašymų pamatyti telefoną , jis to nepamatys.

Įbėriau maisto Romeo dubenėlį ir nuėjau pasiimti maisto sau.

***

Išgirdau Zayn mašiną sustojant ir atsisėdau ant sofos. Romeo ir aš ką tik grįžome iš ilgo bėgiojimo, tad man reikia dušo. Kai Zayn įėjo į namus, Romeo labai garsiai sulojo ir nubėgo prie jo kojų.

Kodėl Romeo taip mėgsta Zayn?

„Labas, gražuole." Pabučiavo skruostą stovėdamas priešais sofą. „Aš toks alkanas, turėjome dainuoti visą dieną, nejaučiu gerklės."

Aš sudaužiau telefoną.

„Matau ėjai prasimankštinti. Buvo linksma?"

„Taip. Man reikėjo šviežio oro." Nusekiau jį į virtuvę.

Romeo buvo įkišęs savo snukutį dubenėlį, kol Zayn dėjosi maistą į mikrobangų krosnelę. Sėdėjau ant kėdės ir atsikosėjau.

Baigęs valgyti Zayn atsisėdo priešais mane.

„Taigi, kada žadėjai man pasakyti, kad sudaužei ekraną?" Paklausė bakstelėdamas į raviolius su šakute.

„Ką? Mano- Aš ne-"

„Mačiau jį tavo rankose, kai atėjau ir tu sėdėjai ant sofos." Pasakė prieš sukramtydamas maistą. „Kodėl tiesiog nepasakei, kad tau nepatiko telefonas, būčiau nupirkęs tau kitą."

Pasipūtusiai žiūrėjo.

„Juokauju." Linktelėjo jis. „Kaip tu jį sudaužei?"

„Norėjau tau pranešti, kad e-einu prasimankštinti su Romeo." Po velnių, aš sumikčiojau.

"Jis nukrito ir sudužo ekranas." Patvirtino jis.

"Aš...aš atsiprašau, Zayn...aš...aš."

"Viskas gerai, tikrai uhm..." Atsistojo jis. "Ruošiuosi eiti į dušą, o tada miegoti."

"Zayn." Pašaukiau, kai jis buvo ant laiptų.

Jo galva gulėjo ant jo rankų, kurios buvo ant sienos. Nenoriu, kad Zayn ant manęs pyktų. Jei prieš tai jis būtų man trenkęs į veidą, tai dabar jis stengiasi būti geresnis, bet vistiek noriu su juo pasikalbėti.

"Ar tau reikia ko nors...pavyzdžiui, jei tu..."

"Man viskas gerai, Arielle." Susierzinęs pasakė jis. "Aš tiesiog einu į prakeiktą dušą..." Tarė ir nutilo, suprasdamas, ką jis ką tik pasakė ir koks buvo grubus.

Zayn įsikišo rankas į kišenes ir nuleidęs galvą priėjo prie manęs.

"Žiūrėk, aš atsiprašau." Paėmė mano ranką. "Tiesiog palik mane vieną. Nebandau būtų šiurkštus, nes tikrai noriu su tavimi praleisti visą likusią dieną, bet dabar man ne viskas gerai." Paaiškino Zayn. "Lik apačioje, nekalbėk su manimi, miegok ant sofos arba kitame kambaryje, gerai?"

Linktelėjau.

"Tiesiog nenoriu tavęs sužeisti, o dabar mano mintyse vyksta tikra kova." Tarė ir pažiūrėjo man į akis. "Atsiprašau, turiu išvalyti savo mintis. Myliu tave."

"Aš...aš taip pat tave myliu."

Zayn pakėlė antakius taip mane perspėdamas.

"Myliu tave." Pasitaisiau. "Nenorėjau pasakyti 'taip pat'."

"Viskas gerai, žinau." Suėmė man už smakro ir paleido prieš apsisukdamas ir nueidamas viršun su Romeo, kuris jį nusekė.

Iškvėpiau orą, kurį buvau sulaikiusi kurį laiką ir pasidėjau alkūnes ant spintelės. Patraukiau plaukus, bandydama nepravirkti. Džiaugiuosi, kad Zayn bando, bet mintys apie tai, kad jis vėl mane muša, pasirodė mano galvoje. Maniau, kad jis baigė galvoti apie rankos kėlimą prieš mane.

Mano kojos buvo lyg žėlė, tad norėjau tiesiog atsisėsti ir atsipalaiduoti. Zayn buvo tobulas, kol nepradėjo vėl eiti į darbą. Žinau, kad jis myli vaikinus bei savo gerbėjus, bet aš tiesiog noriu sužinoti, kodėl tai jį padaro tokiu..tokiu...tokiu keistu, kai jis grįžta namo. Kas darosi, kad jis man to nepasako?

"Jis tiesiog bando tave apsaugoti." Pasakiau pati sau.

Bandžiau įtikinti savo protą, kad dėl nieko neturiu jaudintis, bet tai padaryti sunku.

Jis pasikeitė, jis pasikeitė, jis pasikeitė.

Jeigu sau to nekartosiu, išprotėsiu ir vėl tapsiu paranojike. Nenoriu vėl būti paranojike.


Sveiki! Deja, bet baigėsi vasara ir vėl teks grįžti į įprastą 9 mėnesius truksiantį ritmą. To pasekoje dalys gali būti keliamos šiek tiek rečiau nei įprastai. Kadangi šiais metais tapau pirmo kurso studente, teko išsikraustyti į kitą miestą ir visas gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. Tad iškart noriu atsiprašyti, jeigu dalys vėluos, bet labai stengsiuosi to išvengi :)

Wicked GamesWhere stories live. Discover now