"Jausmas... puikus," suniurnėjau.
"Smagu..." nutilo ji. "Gal jūs turite maisto? Na žinot, svečiui atėjus, jį vaišina," ji paglostė savo pilvą.
Zayn nuėjo į virtuvę, o paskui jį Khadijah, žiūrėdama į skirtingas spinteles su stalčiais. Zayn suraukė antakius, kai ji atidarė ypatingą spintelę. Spintelę, į kurią net man neleidžiama pažiūrėti.
"Nee, ten nėra maisto," jis greitai uždarė spintelę, kol Khadijah jos visiškai neatidarė.
"Velnias," susiraukė ji. "Aš išalkusi, taigi suvalgysiu bet ką"
Prisijungiau prie jų, nueidama į virtuvę ir pamačiau Zayn išimantį duoną, riešutų sviestą ir peilį.
"O, mes turim džemo," nuėjau atidaryti šaldytuvą, bet Zayn sustabdė mane.
"Ji nemėgsta džemo." pasakė taip, lyg turėčiau tą žinoti.
Pažiūrėjau į šoną, ir žnybtelėjusi sau, pamačiau kraują. Turbūt per daug įsižnybiau. Mano sąžinė liepė nesakyt Zayn, kad jis negalvotų, jog noriu atkreipti jo dėmesį. Jausdamasi ne savo vietoje, nuėjau į skalbyklą, lyg parodyčiau, kad turiu ką nors išskalbti. Bet anksčiau labai dažnai skalbiau, taigi dabar nebuvo purvinų drabužių. Mano akys apsunko ir sudrėko, bet nenorėjau verkti. Pavargau nuo to.
Šnirpštelėjau iki tada, kai įėjo Zayn. Turėjau jam atsukti savo nugarą, kad nepamatytų ašarų. Priėjęs prie manęs, jis atsargiai nuėmė plaukų gumytę man nuo riešo ir surišo uodegą. Tada jo rankos susirangė ant mano liemens ir jis man pabučiavo žandą.
"Baik verkti," sušnabždėjo. "Tai laiko gaišimas."
O taip...
"Atsiprašau, kad negaliu tau pagimdyti vaikų," pasisukau į jo krūtinę, prisiglausdama.
"Negalvok per daug apie tai, gerai?" jis pasiūlė. "Viskas gerai, gal įsivaikinsim?"
"Aš suteršiau Malik kraujo liniją," prisipažinau. "Tu esi vienintelis sūnus, kurio vaiko pavardė būtų Malik."
"Tai nesvarbu, mes galim įvaikinto vaiko pavardę pakeisti į Malik."
"Bet tai nebus teisinga, vaikas turi turėti tavo kraują, tavo genus."
"Tai nereikšminga," jis paglostė man petį.
"Ar jūs baigėte," Khadijah surėkė nekantriai iš virtuvės.
"Be to, nekreipk dėmesio į ją, ji nėščia," Zayn nusijuokė. "Ji nežino, ką šneka."
"Gerai," skubiai pasakiau.
Grįžus į kambarį, Khadijah gamino kitą sumuštinį.
"Turėtum eiti, jau vėlu." pasakė Zayn. "Pavežti?"
"Nee, aš paskambinsiu Monica'i, bet rytoj papietausim?" pasiūlė ji.
"Tai aišku,"
"Pranešk Anthony, kad tegul ruošiasi blogiausiam." įspėjo, glostydama savo pilvą.
"Negaliu patikėti."
Zayn pažvelgė į ją akimis, pilnomis gailesčio.
"Aš taip pat,"
Jis nuėjo prie jos apimtas jausmų ir apkabino ją. Nieko negalėjau pakeisti, bet jaučiau savyje augantį pavydą. Zayn tikrai rūpinasi Khadijah, matau tai. Ji buvo pirmoji Zayn mergina, kurią iš tiesų mylėjo. Štai, ką man Doniya papasakojo.
"Susitvarkysi?" klausdamas Zayn laikė jos pečius.
Ji linktetėlo ir pažiūrėjo į mane. Jie tikriausiai jau buvo pamiršę, kad čia stoviu. Šūdas, aš pati pamiršau. Jis pabučiavo ją švelniai į žandą, o ji išsitraukė telefoną, kad parašytų Monica'i.
YOU ARE READING
Wicked Games
FanfictionJi jį mylėjo, bet jis....nebuvo tikras dėl savo jausmų. Nuolatiniai pažeminimai, skausmas ir nuo kūno nedingstančios mėlynės. Tai - Arielle kasdienybė. Ji kenčia vis labiau stiprėjančius savo vaikino Zayn smūgius, tačiau jam atleidžia, tikėdamasi, k...