Grįžau iš darbo ir buvau pasiruošusi viską pasakyti mamai. Protas man sakė, kad tėtis viską jau žino, tad dėl jo didelės problemos nėra. Zayn vis klausinėjo to paties klausimo "Ar tau viskas gerai?". Nesiruošiau jam sakyti, kas man negerai, nes net pati nežinojau, kas iš tiesų yra blogai.
Mano ranka niekaip nepasiryžo atrakinti durų, plius žinojau, kad jie abu namie. Sukaupusi visas jėgas atrakinau duris.
Tėtis buvo virtuvėje ir valgė sumuštinį, o mama pylė jam sultis. Sutramdžiusi baimę, nuėjau link savo tėvų.
"Na pažiūrėkit, kas nusprendė sugrįžti." Beveik šaukė tėtis.
Na jis atrodė laimingas. Mama atsisuko į mane be jokios veido išraiškos ir tada nusisuko, paduodama tėčiui stiklinę.
"Jau pradėjau galvoti, kad mus palikai." Nusišypsojo tėtis, kai jį apkabinau. "Kur tu buvai?"
Šūdas! Ką turėčiau pasakyti? Ar turėčiau jiems pasakyti ir visa tai užbaigti? Taip pat pasakyti, kad šįvakar jie turės vakarienę su Zayn tėvais? Tiesiog pasakyk tai, išklok tiesą.
"Oh uhmm... aš nakvojau pas Zayn."
Tapo tylu, lyg visas pasaulis būtų nutilęs. Mama buvo įsitempusi, jaučiau tai. O tėtis tiesiog žiūrėjo į ją ir lėtai kramtė savo sumuštinį.
"Kur tu buvai?" Paklausė ir padėjo peilį. "Maniau, jūs išsiskyrėt. Kodėl buvai pas jį?"
"Na mes iš dalies vėl kartu."
"Ką tu turi omenyje iš dalies?"
"Mes buvom kelionėje ir...""Kas tai, Estella?! Susitaikymas po išsiskyrimo yra visko vėl pratęsimas! Tu žinai tai!"
Šiuo metu man to nereikia, jau ir taip esu sumišusi dėl to, kas vyksta mano smegenyse. Mama dabar neturėtų ant manęs šaukti. Pasukau galvą į kitą pusę ir pajutau, kad mano akys pradeda ašaroti.
"Mes norim supažindinti mūsų abiejų tėvus, tad galėsi su jais sutikti." Sumurmėjau, bet ji vis dar šaukė, todėl nemanau, kad mane išgirdo.
"Pasakyk man, kodėl! Kodėl tu pas jį grįžai?! Estella, atsakyk man! Kodėl tai padarei?!"
"Nes aš jį myliu!" Sušukau.
Nustebęs tėtis pažiūrėjo į mane, nes jis žinojo, kad niekada prieš mamą nebuvau pakėlusi balso.
"Na jis tavęs nemyli ir aš nesusitiksiu su jo tėvais, tad gali apie tai pamiršti."
Ji užbėgo laiptais ir abu išgirdom užsitrenkiančias duris.
"Paklausyk, Essy." Tėtis paglostė man nugarą, kai tuo tarpu raudojau. "Man nerūpi, su kuo tu susitikinėji, tol kol jis tau geras ir nėra mulkis." Tęsė jis. "Iš Zayn išvaizdos ir elgesio, jis atrodo gana padorus vaikinas. Žinai, kad tavo mama nuo tada, kai dėl Zayn išspyrė tave iš namų, bijo ir jaudinasi dėl tavęs. Ji nejaučia tau neapykantos. Tavo pasirinkimas su kokiu būti vaikinu."
"Aš tiesiog nežinau, ką darau, kad ji tokia pikta, nors noriu, jog būtų laiminga."
"Šiąnakt ji neis į vakarienę, bet aš eisiu." Paguodė tėtis. "Eisiu dėl tavęs."
"Ačiū tėti. Ačiū tau laibai....už viską." Apkabinau jį, beveik nuversdama nuo kėdės. "Einu pasiruošti, vakarienė šešta. Kai būsi pasiruošęs, pasakysiu koks restoranas."
***
Atvažiavus į restoraną pamačiau Yaser bei Zayn mašinas. Širdis pradėjo plakti greičiau ir vos galėjau kvėpuoti. Viskas bus gerai. Mano tėtis ir Zayn tėtis sutars gerai ir jei mano mama būtų sveiko proto, ji taip pat sutartų su Tricia.
YOU ARE READING
Wicked Games
FanfictionJi jį mylėjo, bet jis....nebuvo tikras dėl savo jausmų. Nuolatiniai pažeminimai, skausmas ir nuo kūno nedingstančios mėlynės. Tai - Arielle kasdienybė. Ji kenčia vis labiau stiprėjančius savo vaikino Zayn smūgius, tačiau jam atleidžia, tikėdamasi, k...