Wicked Games

Chapter 80

"Oh? Nejaugi?" Apsimečiau susidomėjusi. "Ar tu netekai proto? Tai taip pat ir mano namai, tiesa?" Paklausiau.

Zayn linktelėjo. "Žinoma."

"Taigi bet kas, ko aš nenoriu čia, neįkels nei kojos į šiuos namus, ar ne?"

"Nereikia." Jis perspėjo mane pakeldamas ranką. "Pastaruosius kelis mėnesius tarp mūsų viskas buvo gerai, negadink to."

"Kiek aš žinau, tai ji vienintelė viską gadina." Atrėžiau. "Tu žinai, kad aš nemėgstu tos moters, Zayn."

"Ji tik atvyks pažiūrėti kaip aš laikausi." Zayn patrūkčiojo pečiais, suglumęs dėl tokio mano elgesio.

Stengdamasis kaip įmanydamas, jis negalėjo matyti moraliai keblios situacijos, kurioje pats yra. 

"Nuo kada tau reikia, kad kažkas tikrintų tave?" Tariau. "Zayn. Aš nenoriu jos čia. Tai galutinis mano sprendimas."

"Ji draugė." Atsakė Zayn.

Stengiausi nuvyti norą pravirkti. Kodėl jis manęs nesiklauso.

"Man tai nerūpi, ji yra tikra bėda."

"Kodėl ji bėda?" Zayn dabar net atsistojo.

Aš taip pat atsistojau. 

"Todėl, Zayn. Ji tiesiog tokia yra."

Aš jos čia nenoriu, nes Khadijah gali sugadinti sveiką protą ir dvasią, kuri šiuo metu gaubia Zayn ir mane. 

"Tai tik tavo gynybą." Jis rimtai į mane pažvelgė.

"T-taip, tai mano gynybą." Žengiau žingsnį atgal.

Gilus mano priešiškumas Khadijah neturėtų trukdyti man ir Zayn išlaikyti mūsų ramybę.

"Pasakyk man, kodėl."

"Ką?" Tyliai paklausiau. "Jau sakiau, kad man ji nepatinka."

"Pasakyk, kodėl ji tau nepatinka." Šaltu tonu pasakė Zayn.

"N-n-nes...." Aš nenoriu jam to pasakyti.

Jis vėl atsisėdo ir suėmęs mane už riešų prisitraukė sau tarp kojų, kas privertė mane pasijusti saugiai. Žaismingas, flirtuojantis ir mielas Zayn grįžo. 

"Pasakyk man, mažute."

"Nes ji flirtavo su mano vaikinu."

Jis pažvelgė į mane 'tai juk nieko tokio' žvilgsniu.

Bet aš nebaigiau pasakyti, to ką norėjau. "Kol jis manęs nemylėjo." Aš buvau gana išsigandusi jam tai sakydama, man tai atrodo gėdinga. 

"Oh." Susiraukė jis. "Na tai...."Zayn nutilo. "Aš tave dabar myliu." Nusišypsojo. "Labiau nei bet kada, labiau nei bet ką kitą."

Droviai nusišypsojau, kai Zayn pasakė šiuos kelis gerai pasirinktus užuojautos žodžius. 

"Gerai." Atsiduso jis. "Jeigu nenori, kad ji čia būtų, ji neatvyks." Zayn suspaudė mano ranką. "Padarysiu bet ką, ką tik man pasakysi. Ko tik panorėsi. Viskas vyks tavo būdu. Daugiau jokių dramų."

Štai mano vaikinas.

 "Gerai." Tariau. "Bet tu taip pat turi savo žodį tam tikrose situacijose."

"Žinau." Linktelėjo jis. "Romeo šiandien grįžta namo."Gerai. Man reikia kitos temos diskusijoms.

"Labai džiaugiuosi, jog vėl jį pamatysiu." Atsisėdau. "Manai, jog mes vis dar jam rūpime?" Nusijuokiau.

"Be abejo." Patvirtino Zayn. "Mes porą kartų jį aplankėm mano mamos namuose ir taip pat aš jam pasakiau, jog jis ten turės pasilikti kol kraustysimės."