Wicked Games

Chapter 28

"Ji nori, kad prižiūrėtumėt vaikus ir namus."
"Ką?"
"Ji nenori pasakyti savo seseriai, kad negali prižiūrėti savo dukterėčios ir sūnėno, kad neužgautu jos jausmų Ayanna sakė, kad sumokės jums."
"Man nereikia užmokesčio. Ir kodėl to negali padaryti Khadijah?" Paklausė Zayn. "Ir kaip tai gali užgauti jos sesers jausmus?"
"Khadijah bando užbaigti trečiuosius metus koledže ir tu pats žinai, kokia jautri yra Sureya."
"Kada mes turėsim prižiūrėti tuos vaikus?"
"Kitą savaitę."
"Kiek vaikų?"
"Du."
"Kokio jie amžiaus?"
"Vienas 7 mėnesių, o kitas penkių metų." Atsakė Yaser.
"Kaip aš pasirūpinsiu dviem vaikai? Ji žino, kad aš turiu darbą, tiesa?"
"Tam ir yra Arielle."
"Ji net nežino kaip pasirūpinti savimi, o ką jau kalbėti apie du vaiku."
"Aš išeinu." Patraukiau prie durų ir išėjau.
Kaip jis galėjo tai pasakyti?! Ir jis dar tikisi, kad jam atleisiu?! Nusivaliau ašaras prieš į kažką atsitrenkdama.
"Arielle, palauk." Girdėjau Zayn balsą. "Aš atsiprašau."

***

Po kelionės į Bahamus Zayn ir aš nesipykome. Mes daug kalbėjomės, bet aš jam dar neatleidau, nes nemanau, kad turiu. Rytoj pradedam prižiūrėti vaikus todėl Zayn sakė, kad dėl to šiandien bus ypač linksma diena. Norėjau vaikams iškepti keksiukų todėl pradėjau daryti tešlą ir jau ruošiausi ją pilti į keksiukų formeles, kai pajutau lūpas ant peties.
Zayn suėmė man už riešų ir pradėjo šaukštu maišyti tešlą, kuri jau buvo paruošta kepimui. Jis naudojo mano ranką lyg būčiau jo marionetė.
"Atsiprašau, mažyte, bet joje vis dar buvo gumbelių." Paprastai tarė ir sustojo.
Atsisukau į Zayn ir jis suspaudė mūsų kūnus. Pažiūrėjau į šaukštą ir nusišypsojau. Po to įmerkiau pirštą į šaukštą, kuriame buvo tešlos. Sukikenau ir užtepiau jos ant Zayn nosies.
"Tu atsiimti už tai." Paerzino jis, užkeldamas mane ant spintelės.
Zayn paėmė šaukštą man iš rankos ir jį nulaižė.
"Eww... Zayn, aš vis dar turėsiu jį naudoti." Nusijuokiau.
Tada jis įmerkė savo ranką į dubenėlį ir visą tešlą, esančią ant rankos užsitepė sau ant kaklo.
"Kas tai buvo?"
"Tešla pati nenusivalys."
Sukikenau ir uždėjusi rankas jam ant pečių, prikišau lūpas prie jo kaklo. Čiulpiau ją priversdama Zayn išleisti nežymias aimanas bei patraukiau savo plaukus nuo veido, kad į juos nepatektų tešlos.
"Manau tu dabar švarus." Nusišypsojau.
"Bet mano nosis..."
Atsidusau ir liežuviu perbraukiau per Zayn nosį. Kai padariau tai pamačiau, kad Zayn vėl įkišo savo pirštus į dubenėlį ir, kol aš sėdėjau ant spintelės, tešla ištepė mano krūtinę ir plaukus.
"Kodėl tu..."
"Nusimaudyk su manimi." Kvailai nusišypsojo ir padėjo man nulipti nuo spintelės.
Kol mes nuėjome iki dušo, Zayn paėmė rankšluosčius.
"Užsidėk kai baigsi."
Baigsiu ką? Oh... Nusivilkau savo, o gal turėčiau sakyti Zayn marškinėlius ir kelnes. Zayn jau buvo rankšluosčiu apsivijęs liemenį ir įjungęs vandenį. Nusivilkau kelnaites pasijusdama šiek tiek nejaukiai ir greitai rankšluosčiu apsivyniojau kūną. Zayn pažiūrėjo į mane ir nusišypsojo kvapą atimančia šypsena.
"Tu prisijungsi prie manęs, tiesa?"
"T...taip, žinoma." Sumikčiojau, įeidama į dušą.
Jis paėmė man už rankos, leisdamas mano rankšluosčiui nukristi. Priėjau arčiau ir šiltas vanduo pradėjo bėgti mano kūnų.
"Vanduo ne per daug karštas?" Paklausė jis, rankomis apsivydamas mano liemenį.
Pajutau kaip kita jo ranka paėmė dušo žėlė ir užpylė jos ant mano pečių ir pradėjo mane muilinti. Šiek teik sudrebėjau, nes ji buvo šaltesnė už vandenį.
"Nebeturi mėlynių, mažute." Sušnibždėjo man į ausį, trindama žėlė mano ranką.
Iš tiesų nebebuvo daugiau mėlynių ir dėl to mano kūnas jautėsi laisvas. Bet kai Zayn liečia mane, aš vis dar jaučiuosi nejaukiai, bet šiek tiek geriau. Zayn rankų veiksmai pavertė mane silpna. Tyli aimana išėjo iš mano lūpų, kai jis pradėjo masažuoti mano pečius. Išgirdau, kaip Zayn sukikeno ir tada pabučiavo mano kaklą.
"Baigiau." Nusišypsojo jis, paimdama šampūną.
Prieš išeidama pamačiau, kaip Zayn įtrynė jį į plaukus, leisdamas jiems nusvirti į kitą pusę. Pasiėmiau rankšluostį ir uždariau stiklines duris. Mano šlapios kojos ant pirštų galų ėjo iš vonios, palikdamos mažus pėdsakus. Atsisėdau ant lovos ir giliai įkvėpiau pagalvodama apie viską kas įvyko. Zayn ir aš pagaliau dirbam ties savo santykiais. Niekas negali padaryti manęs laimingesnės nei tai.
Išgirdau kaip išsijungė vanduo ir žingsniai atsekė mane. Atsisukau ir pamačiau Zayn. Jo drėgni plaukai išsiplaikstę į skirtingas puses, bei kiekvieną kartą kutenantys mano veidą, kai jį bučiuoju, nuostabus liemuo ir tatuiruotės. Staiga pamačiau kai ką neįprasto.
"Zayn?"
"Taip, mažyte?" Tarė jis, kapstydamasis po spintą.
"Kada pasidarei naują tatuiruotę?" Paklausiau ir jis sustingo.
"Kai buvau su vaikinai."
Atsistojau ir pradėjau nagrinėti kaukole ant Zayn kūno.
"Kodėl tu vis daraisi tatuiruotes?!"
"Harry darėsi vieną tai pamaniau.."
"Taigi tu pamanei!" Šaukiau. "Zayn, tavo kūnas ne drobė! Ką tu darysi, kai būdamas šešiasdešimties pažiūrėsi į savo kūną..."
"Užsičiaupk ir pabučiuok mane, nemėgstu su tavim pyktis." Prisitraukė mane prie savo lūpų ir aš stebėtinai atsipalaidavau.
Sugriebiau už rankšluosčio, kad jis nenukristų, bet taip pat viena ranka apsivijau Zayn kaklą.
"Kodėl tu nepasidarai tatuiruotės?" Paklausė jis po to kai atsitraukė.
"Bijau." Prisipažinau.
Zayn pažiūrėjo į mane šiek tiek sumišęs ir užsivilko marškinėlius.
"Ar skaudės priklauso nuo to kokioje vietoje daraisi."
"Jeigu daryčiausi norėčiau ant kaklo."
"Tada pasidaryk."
"Juk sakiau, kad bijau taigi...ne."
"Aš eisiu su tavimi." Pasiūlė jis. "Žinau tobulą vietą."
"Gerai. Kada?"
"Kitą mėnesį."
"Per greitai." Suverkšlenau.
"Tada palauk." Pasakė jis, užsisegdamas diržą. "Tu turėtum apsirengti, Ari."
Nusijuokiau ir sutikusi su juo, pradėjau rinktis naujus drabužius. Zayn paliko kambarį, juokdamasis iš mano lėtų judesių.

***

Pasijaučiau serganti bei apsvaigusi ir manau Zayn tai pastebėjo.
"Mes galim neiti jeigu nenori."
"Ne, ne. Mano tėvai nori vėl mus pamatyti.
"Ar tu tuo tikra, nes aš vis dar galiu apsisukti?"
"Mes jau netoli, Zayn, taigi ne."
Jis papurtė galvą ir pažiūrėjo į kelią. Tikiuosi jis nėra piktas, nes tai mano sprendimas. Staiga, kai pasukome į kiemą, pasirodė mano vaikystės namas. Garaže pamačiau savo tėčio mašiną, kas privertė mane nusišypsoti, nes jis vis dar turi savo senąjį automobilį. Zayn padėjo man išlipti iš mašinos paklausdamas ar man viskas gerai, nuo ko aš jau pavargau. Šiurkščiai pasakiau jam daugiau nebeklaustų manęs šio klausimo ir po to neištariau jam nė žodžio.
"Essy, mieloji! Kaip laikaisi?" Pasisveikino tėtis. "Zayn." Linktelėjo jis.
"Ponia Sutton." Zayn taip pat linktelėjo.
"Ei, aš tau George." Nusišypsojo jis.
"George." Pasitaisė Zayn.
"Esther yra virtuvėje. Ar jūs..."
"Ne." Pertraukiau jį. "Ar ji negalėtų ateiti čia? Mes atvyko pasikalbėti, o ne pavalgyti."
"Esther!" Sušuko tėtis, kai aš ir Zayn atsisėdome ant sofos.
Pamačiau kaip mamos šešėlis artėjo prie svetainės. Staiga mane apėmė niūrus ir bauginantis jausmas.
"Zayn. Estella." Šaltai pasakė mama. "Norėčiau jūsų santykius žinoti geriau. Remiantis tuo ką aš žinau, man jie nepatinka."
Pajutau kaip Zayn įsitempė taigi sugriebiau jo ranką.
"Man nepatinka kaip jūs pradėjot."
Jis dar labiau įsitempė tad suspaudžiau jo ranką stipriau. Jis buvo tarsi tiksinti bomba.
"Manau tai priverstinei santykiai."
Dar labiau įsitempė.
"Man nepatinka, kad jūs kartu."
Dar labiau.
"Tu iš manęs atėmei mano mažute."
Dar labiau.
"Aš noriu, kad jūs išsiskirtumėt."
Jis pratrūko.
"Zayn, ne..." Sušnibždėjau jam.
"Ką?" Paklausė jis. "Aš iš tavęs atėmiau tavo mažute?"
Zayn atsistojo.
"Pirma, ji yra mano mažute." Pareiškė jis. "Anta, jeigu ne aš Arielle ar Estella, kaip norit taip vadinkit, būtų jau mirusi arba dirbtu striptizo šokėja, kad užsidirbtų pinigų! Priglaudžiau ją, kai jai ko nors reikėjo! Tu palikai ją gatvėje! Išspyrei iš namų už mano klaidas! Tu esi priežastis to kokia ji dabar yra!"
"Ir kokia ji yra!?" Mama taip pat šaukė ant jo.
"Jau ir taip pasakiau per daug!" Rėkė Zayn. "Mes išeinam." Tarė jis ir sugriebė man už rankos.
"Nesugalvokit čia grįžti! Vistiek jūs ilgai nebūsit kartu!" Išspjovė ji, kai mes išėjom.
Ir vėl pykčiai. Mašinoje nebuvo jokios tylos ir jaučiau, kad žaisminga nuotaika, kuri buvo pastarąsias dienas, nutolo. Kai grįžome namo, kaimynų labui stengiausi nešaukti ant Zayn.
"Tau nereikėjo taip šaukti ant mano mamos, Zayn." Pasakiau, kai jis užtrenkė namų duris.
"Ji buvo vienintelė, kuri mane supykdė."
"Ji to ir norėjo, Zayn! " Atkirtau. "Ji tik ir ieško priežasties, kaip mus išskirti!"
"Na viena jau turi." Patrukčiojo pečiais ir nusivilko švarkelį.
"Fuck! Man reikėjo išeiti pirmą kartą, kai bandžiau!"
"Ką pasakei?" Šaltai paklausė Zayn.
"Sakiau, kad reikėjo išeiti pirmą kartą, kai bandžiau, nes dabar nebūčiau šioje situacijoje su tavimi."
"Jeigu nenori čia būta, tada išeik!"
"Kai kiekvieną kartą bandau tai padaryti, tu maldauji manęs pasilikti!"
"Nesakyk taip vien todėl, kad kartais mano jausmai paima viršų!"
"Na akivaizdu ne tokie jausmai kokie norėčiau, kad būtų!"
"Apie ką tu kalbi!?"
"Nežinau, gal apie tai, kad tu nepasakai, jog myli mane, nors aš tau tai pasakiau. Ir tu tikiesi, kad aš tau už tai būsiu dėkinga!?"
"Jau sakiau tau, kodėl to nepasakau!"
"Taip! Ir tu manai, kad po to, kai išgirdau, vis dar liksiu su tavimi!?" Šaukiau ir mečiau į jį įrėmintą nuotrauką.
"Na dabar aš nenoriu, kad pasiliktum! Gali išeiti!"
"Paklausyk, Zayn. Aš nesu tavo mažute, nesu tavo žmona ir po velnių esu tikra, kad nesu tavo problema!"
"Na tu esi mano mergina tad turėtum taip ir elgtis!"
"Nesu tikra ar dar ilgai būsiu tavo merginu, jeigu tu taip su manimi elgsiesi!"
"Ką!? Aš tau duodu viską! Nuperku visko ko tu tik nori!"
"Tik tada, kai nori, kad atleisčiau tau už tai, ką tu pasakei! Tada tu man sakai, kad neturėjai to omenyje, nors žinau kad turėjai!"
"Tu suknistai teisi, aš turiu tai omenyje, jeigu tai pasakau!"
Ašaros pradėjo trykšti iš mano akių.
"Nemanau, kad tu supranti kaip man yra sunku!"
"Tau nėra sunku, Arielle!" Šaukė jis. "Tu net nieko nedarai! Šiuose santykiuose aš vienintelis uždirbu pinigus! Aš nesu matęs, kad tu dirbtum!"
Kvėpuok, Arielle. Išlik stipri. Neleisk jam laimėti.
"Jeigu tu išleistum mane iš šio suknisto namo, aš susirasčiau darbą!" Mano balsas buvo garsus ir drebantis.
"Tu niekada nerasi darbo su tokia savo biografija!"
"Aš..." Papurčiau galvą. "Aš taip tavęs nekenčiu! Nemyliu tavęs! Pamiršk ką sakiau!"
"Gerai!"
"Noriu, kad dingtum iš mano gyvenimo, Zayn."
"Kai baigsim prižiūrėti vaikus, galėsi išeiti, man nerūpi."
"Gerai." Atsakiau. "Šunsnukis..."
"Ką pasakei?"
"Pavadinau tave šunsnukiu." Pašaipiai tariau.
Zayn priėjo prie manęs su pykčio pripildytu veidu.
"Pasitrauk." Uždėjau ranką jam ant krūtinės.
Zayn patraukė mano ranką ir prispaudė prie sienos. Pažiūrėjau į jį ir elgiausi taip lyg man neskaudėtų.
"Kai išeisi, aš daugiau nenoriu tavęs matyti ar girdėti. Nenoriu, kad kirstum man skersai kelio. Ir nenoriu, kad kalbėtum su mano šeima. Supratai?"
Nedrąsiai linktelėjau norėdama, kad jis išeitų ir aš galėčiau išsiverkti. Pasakiau, kad noriu dingti iš jo gyvenimo vien tam, kad jis nusiramintų. Paprastai, kai taip pasakau, jis nusiramina ir tampa mielas bei maldauja manęs pasilikti. Dabar mes turėtumėm gulėti jo lovoje, bet šis barnis buvo kitoks. Šį kartą jam nerūpi, kad aš išeisiu. Mūsų santykiai vėl tapo tokie, kaip ir seniau, ir aš to negaliu pakęsti.