Wicked Games

Chapter 38

Kai išgirdau kaip įsijungė Zayn dušas, su savimi pasėmiau Romeo ir nulipau žemyn. Po minutės nuėjau į virtuvę ir pamačiau visus daiktus, kurių reikia šuniui: maistas, pagalvė, indai ir žaislai.

"Pažiūrėk, ką tėvelis tau nupirko, Romeo." Pasakiau švelniu balsu.

Nuleidau Romeo žemyn ir jis nubėgo prie pagalvės, išmargintos letenų žymėmis. Jis sulojo ir iškišęs liežuvį, grįžo prie manęs, apibėgdamas ratą aplink mano pėdas. Romeo turi mažą lyg kūdikio lojimą ir tai tikrai miela, kažkas prie ko galėčiau priprasti. Po to, kai paėmiau jo sidabrinį dubenėlį, šalia savęs atsitempiau sunkų jo maistą.

"Tu alkanas?" Paklausiau tuo pačiu balsu, kuri naudoju su juo. "Huh, tu alkanas, berniuk?"

Įbėriau maisto į dubenėlį ir Romeo iš karto pribėgo prie jo. Zayn nulipo žemyn su tobulai sušukuotais plaukais. Jis buvo su kostiumu ir kaklaraiščiu, bet jis nebuvo užrištas.

"Arielle, ar gali jį užrišti?" Paklausė jis, atrodydamas taip lyg kažkas jam keltų nerimą.

Zayn turėjo telefoną, kuriuo rašė žinutę, kai priėjau užrišti kaklaraištį. Žiūrėjau į savo rankas, prisimindamas kas joms nutiko ir iš visų jėgų stengiausi, kad Zayn nepastebėtų mano sumišimo. Netikėtai jis įsidėjo savo telefoną į kišenę ir prieš man baigiant su jo kaklaraiščiu, Zayn šiek tiek pasilenkė ir pakėlė mane taigi mano kojos buvo aplink jį.

"Zayn, nuleisk mane." Įsakiau.

"Pasakyk, kad mane myli ir aš tave nuleisiu."

Oh gosh.....

"Zayn, tiesiog nuleisk mane."

Nenoriu sakyti, kad jį myliu, nes šiuo metu nesu tuo tikra.

"Pasakyk....prašau."

"Ne." Tyliai suzirziau.

Zayn veidas buvo toks lyg jo širdis būtų sudaužyta. Nenorėjau jo matyti liūdno, jis atrodė kaip mažas berniukas, kai tėvai neleido jam pasiimti žaislo, kurio jis nori.

"Oh." Pasakė jis, kai nuleido mane žemyn. "Atsiprašau."

Maždaug po 5 sekundžių pasakiau, kad myliu jį, apkabinau ir pabučiavau, bet kita mano dalis žinojo, kad neturėjau dėl to, ką jis padarė. Žodžiai, kuriuos man pasakė Doniya atėjo man į galvą 'Tu visada jam atleidi ir tai turi baigtis, turi tam padėti tašką. Jei jis nenustos tavęs mušti, jam teks patirti pasekmes'.

"Vis dar nori su manimi eiti į kviestinius pietus?" Nedrąsiai šyptelėjo jis.

"Ar turiu? Man nelabai patinka būti tarp tavo įžymių draugų, Zayn."

"Bus tik vaikinai ir jų šeimos." Paaiškino jis. "Mano šeima taip pat atvyks."

"Ne, aš nelabai noriu eiti."

"Kodėl?"

"Mano išvaizda tiesiog nėra tinkama pietums."

"Ką? Atrodai gerai."

"Jeigu atrodyti gerai tu turi omenyje, kad aš šiems pietums turiu vilkėti palaidinę su sportinėmis kelnėmis, tada ne."

"Gerai, eisiu vienas....kai turiu merginą."

"Pasilinksmink." Pasakiau sarkastiškai, kai Romeo lodamas atbėgo prie Zayn kojų.

"Romeo." Nusišypsojo Zayn, paglostydamas Romeo. "Jeigu į restoraną jie įleistų šunis, pasiimčiau tave su savimi."

Nusijuokiau ir Zayn nusišypsodamas pažiūrėjo į mane ir tada su ta pačia šypsena vėl pažiūrėjo į Romeo.

"Pabaigsi užrišti?" Atsistojo jis su klausimu.