Wicked Games

Chapter 4

Zayn ir aš galiausiai atvykome į Malibu ir ten buvo mūsų laukianti mašina. Juoda Audi A8.

„Damoms pirmenybė..." Zayn, parodė gestu, atidarydamas duris.

„Ačiū." Nusišypsojau, pasityčiodama iš jo tono.

Kai jis atsisėdo į priekine sėdynę, šypsena puošė mano veidą. Nežinau kodėl, bet buvau laiminga. Nepamenu paskutinio karto kada man buvo su juo malonu. Bet lažinuosi, kad tas jausmas greitai išnyks.

„Patinka miestas?" Paklausė, žiūrėdamas į kelią.

„Taip, čia labai gražu ir šilta." Atsakiau. „Niekada prieš tai nebuvau Malibu."

„Oh, na tada džiaugiuosi, kad pirmąjį kartą praleisi su manimi."

„Aš taip pat..."

*****************

Pagaliau pasiekėme paplūdimio namą ir turėčiau pasakyti, kad jis buvo nuostabus. Zayn į vidų atnešė mano lagaminus. Jis primygtinai to reikalavo. Įėjau vidun ir ten buvo dvigubai gražiau nei lauke.

„Kaip tau pavyko gauti kažką panašaus į tai?" Paklausiau, atsisukdama į jį.

„Milijonai metų praktikos." Magiškai pasakė.

„Užsičiaupk." Tariau, žaismingai jam trenkdama.

„Leisk man parodyti tau, koks bus miegamasis, kadangi mes ten dažnai būsime." Sukikeno jis.

Neleidau jam to žinoti, bet mane tai šiek tiek erzino. Aš neatvykau čia tam, kad mylėčiausi su juo visą dieną. Atvykau čia tam, kad pasimėgaučiau savo gimtadieniu.

„Ar gi jis ne didžiulis!" Jo balsas nuaidėjo per kambarį, kai jis stovėjo ant lovos.

Lova buvo raudona kaip ir užuolaidos. Taip pat lova turėjo auksinių akcentų. Jis atrodė pats brangiausias kambarys pasaulyje.

„Jis milžiniškas!" Nusijuokiau, prieidama prie jo. Zayn patraukė rankas taigi aš galėjau prisijungti prie jo ant lovos.

„Kas jeigu aš iškrisiu?" Sukikenau.

„Nesijaudink, neiškrisi."

Mielai užlipau ant lovos prie jo. Mes pradėjom siūbuoti tai atgal tai į priekį ir kaip ir pranašavau mes iškritom iš lovos.

„Tavo akys tokios gražios." Pasakė žiūrėdamas į mano akis, būdamas ant manęs.

„Ačiū." Nuraudau. „Mes turėtumėm išsipakuoti."

„Taip, turėtumėm." Pareiškė, atsitraukdamas nuo manęs. „Tavo lagaminus padėjau koridoriuje."

„Dėkui." Nusišypsojau.

Nemačiau ir negirdėjau ką darė Zayn. Aš šiek tiek bijojau kur jis gali būti ir ką gali daryti. Staiga pajaučiau rankas, uždengusias man akis.

„Spėk kas....?"

„Zayn." Nusijuokiau nes tai buvo akivaizdu.

„Manau palysiu po dušu ir tada eisiu į lovą."

„Aš turėčiau padaryti tą patį." Pasakiau. Paprastai Zayn nerodo savo atlyginimo pranašumo. Štai kodėl buvau nustebusi, kai jis pasiūlė čia praleisti kelias dienas.

***************

Pabudau nuo kumpio, kiaušinių, blynų ir dešrelių kvapo. Ėjau koridoriumi ir prie viryklės radau Zayn.

„Su gimtadieniu, Arielle!" Sušuko, laikydamas mentelę. „Nesitikėjau, kad atsikelsi taip anksti." Sumurmėjo ir atsisuko.

„Kas visa tai?" Paklausiau.