Wicked Games

Chapter 9

Aš ir Zayn vis vien pykomės. Sakiau jam, kad esu pavargusi ir noriu pamiegoti, bet jis tiesiog rėkė ant manęs. Man atsibodo, kad jis šaukė ant manęs, todėl pati pradėjau ant jo šaukti.

Bet kaip ir visada jis vėliau manęs atsiprašinėjo ir davė milijoną bučinių. Manau jog keista, kad jis vieną sekundę yra piktas, o jau kitą mielas. Tikiuosi, kad tos piliulės, kurias išrašė jo mokytoja padės jam valdytis.

"Pasiruošusi?" Paklausė Zayn, pasiimdamas švarką.

"Taip, pasiruošusi." Atsistojau nuo sofos ir išėjusi pro duris nuėjau prie mašinos.

"Nemanau, kad ilgai užtruksim." Tarė jis įkiškdamas raktelius į mašinos spynelę.

Važiavome nupirkti Zayn vaistus. Kadangi juos pirksime prekybos centro vaistinėje nusprendėme tuo pačiu apsipirkti. Nežinau kodėl važiuoju su juo, nes jis niekada man neleidžia nuspręsti ką pirkti. Taip pat neleidžia man valgyti ką noriu ir kada noriu.

"Tikiuosi prekybos centras nebus pilnas, kadangi neturiu nuotaikos fotografuotis." Tarė Zayn, nutraukdamas tylą.

"Taip." Pasakiau, įsidėdama ausinukus. Atlošiau galvą ir klausiausi atpalaiduojančios muzikos iki tol kol mes atvažiavome. Zayn pastatė mašiną ir kai aš jau ruošiausi išlipti jis mane sustabdė.

"Aš visą tą laiką kalbėjausi su tavimi, o tu klauseisi muzikos?" Šiurkščiai paklausė Zayn.

"Nežinojau, kad tu man kažką sakei. Turėjai...."

"Užsičiaupk, tiesiog einam."

Ryte prie jo jaučiausi rami, o dabar jis kaip ir kiekvieną dieną yra šiurkštus. Aš tiesiog nesuprantu kaip jis iš pradžių gali būti mielas, o vėliau tampa piktas.

Zayn paėmė vežimėli ir užsidėjo kepurę, kad būtų mažiau atpažįstamas.

"Gal galim iš kart nueiti ir nusipirkti tavo vaistus?" Paklausiau, prieidama prie jo.

"Ne."

"Ar mes negalėtumėm tiesiog juos nusipirkti, kad vėliau nerūpėtų..."

"Ne."

"Būtų lengviau, jeigu mes...."

"Ne." Pakartojo jis. "Būtų lengviau jeigu tu nutiltum."

Daugiau nieko nesakiau, nes žinojau jog tai jį pykdo. Nuėjom į vaisių skyrių ir pasiėmėm kelis obuolius, bananus ir apelsinus. Bet tada aš pamačiau vynuoges. Zayn visada man jų nupirkdavo, bet nustojo tai daręs, kai mes pirmą kartą susipykom.

"Ooh, vynuogės. Turėtumėm jų pasiimti."

"Turėtum nustoti kalbėti." Suniurzgėjo jis, pagriebdamas vynuoges man iš rankų.

"Kodėl tu toks piktas, Zayn?"

"Kodėl tu vis dar kalbi?"

"Nes aš noriu sužinoti kodėl tu piktas.... Ar aš priverčiau tave supykti?"

"Žinai ką...." Pareiškė jis. "Kas jeigu mes dabar eitumėm paimti mano vaistų?"

Zayn manęs net nepalaukdamas nulėkė į vaistinę, bet tada sustojo ir atsisuko į mane.

"Palauk čia." Tarė ir paliko mane su vežimėliu.

Man pasidarė nuobodu taigi nusprendžiau pasiklausyti muzikos kol jis grįš. Maždaug po penkių minučių pamačiau jį ateinantį į mano pusę. Jo žandikaulis buvo suspaustas, o akys juodos. Kai Zayn priėjo prie manęs, įsiutęs ištraukė ausines man iš ausų.