Wicked Games

Chapter 37

"Būsiu po keliu minučių." Pasakiau Stephanie.

"Gerai, aš taip nekantrauju išgirsti, ką tu turi man pasakyti." Sukikeno jis. "Ar tai gerai?"

"Šiek tiek."

"Oh, na pasilaikyk tai, kol ateisi."

***

"Arielle Sutton." Informavau ponią, sėdinčią prie stalo.

"Pas ką atėjot?"

"Stephanie Myers."

"Eikite tiesia, šia kryptimi."

Ėjau pažįstamu keliu, kuriuo ėjau anksčiau ir pamačiau Stephanie prie kompiuterio.

"Štai ir tu." Nusišypsojo ji ir atsistojusi apkabino. "Taigi apie ką tau reikia pasikalbėti?"

"Na, uhm..apie Zayn. Nuo tada, kai jis pradėjo gerti piliules, tapo dar blogesnis." Pradėjau. "Maniau, kad piliulės jam turi padėti."

"Ir turi. Kas nutinka, kai jis kas išgeria?"

"Na iš pradžių jos veika, bet po to Zayn tampa pakvaišęs."

"Turi piliules?"

"Taip, turiu jas su savimi." Atsakiau, išsiimdama vaistus iš rankinės.

"Keista..." Sukikeno ji, išnagrinėdama buteliuką prieš man jai jį paduodant. "Čia ne tos piliulės, kurias jam užsakėme. Vaistai turi būti pakuotėje, o ne buteliuke."

***

Nusprendžiau paskambinti Zayn ir papasakoti apie visą nesusipratimą su piliulėmis ir, kad aš turiu kitas.

"Zayn, tu nepatikėsi..."

"Galvojau apie tą naktį, kai buvai baleto studijoje..." Tarė, neleisdamas man pabaigti. "Kodėl tu man pasakei neskriausti tavęs, tavo tėtis sumokės man.... tau tik dešimt?"

Aš nesakiau to.

"Kada?" Paklausiau. "Niekada to nesakiau."

"Dabar tai nesvarbu, bet geriau greitu metu man pasakyk. Namo grįšiu šiandien vėlai." Atsiduso jis. "Ir aš ruošiuosi pailsėti, kadangi esu tikrai pavargęs, taigi neerzink manęs su savo nesamonėmis."

"Gerai." Cyptelėjau, pradėdama drebėti. "Neerzinsiu...aš...."

"Paklausyk, aš turiu eiti kai ką padaryti, bet namuose būsiu akimirksniu, iki."

Kaip aš turiu jam pasakyti apie vaistų nesusipratimą, jeigu jis namo grįš piktas.

***

Prieš Zayn grįžtant namo, įsitikinau, kad viskas išskalbta, virtuvė švari ir visa namas priimtinas jo sugrįžimui. Lauke iš esmė buvo audra ir aš nemėgau būti viena taigi man reikėjo, kad jis paskubėtų. Visą likusią dieną sėdėjau ant sofos, žiūrėdama "Girl Code". Iš tiesų net negalėjau susitelkti ties linksmais epizodais, nes galvojau apie tai ką Zayn galėtų padaryti vėl įžengęs į šį namą.

Mano galva atsisuko į duris, kai išgirdau kaip užsidarė mašinos durelės. Taip pat išgirdau Zayn balsą atsisveikinantį su Paul. Greitai išjungiau televizorių ir atsistojau ant laiptų, apsimesdama, kad visą dieną buvau viršuje. Durys atsidarė ir, kai Zayn įėjo, įjungė šviesą, kad apšviestų durų plotą ir matytų kur pasidėti daiktus ir šlapią skėtį.

"Labas, Zayn." Nedrąsiai sušnibždėjau, nuslinkdama laiptais žemyn.

Turėjau įsitikinti, kad nepaslysiu, nes kai dėviu kojines, esu linkusi paslysti ant marmuro.