Wicked Games

Chapter 15

"Man tik suknisti dvidešimt vieneri!" Zayn šaukė ant savo mamos. "Man jau pabodo tie tavo erzinantys klausimai!"

Laikiau šakutę virpančioje rankoje ir žaidžiau su maistu. Pažiūrėjau į Tricia, kuri atrodė norėjo pravirkti.

"Na...." Pasakė ji ir padėjusi servetėlę ant stalo, atsistojo. "Einu susitvarkyti plaukus ir tada galėsim važiuoti." Tricia nuėjo viršun ir aš galėjau pamatyti, kaip ji nusivalė ašaras.

"Zayn." Tarė jo tėtis, duodamas jam griežtą žvilgsnį. "Eik atsiprašyti."

Zayn atsiduso ir patraukęs kėdę, nusekė savo mamą. Manau, kad Zayn tėvai tokie kaip ir mano. Jie reiklūs, griežti ir nepakelia nepriimtino elgesio. Dar niekada nemačiau Zayn taip negerbiančio savo mamos, kaip šiandien. Jis ir jo seserys visada buvo paklusnūs. Jie visada buvo tvirta šeima ir jeigu vienas iš jų padarydavo ką nors blogo jie į tą žmogų žiūrėdavo su gailesčiu. Dabar žinau, kad Zayn tėtis yra vienintelis žmogus, kurio jis klauso.

"Jūs mergaitės turėtumėt palaukti mašinoje." Pasakė Yaser Doniya'i, Waliyah, Safaa'i ir man.

"Tėveli, ar galiu sėdėti ant priekinės sėdynės?" Švelniai paklausė Safaa.

"Juk žinai, kad tai mamos vieta."

Safaa susiraukė ir tada jis paėmė ją į savo rankas, perduodamas Waliyah.

"Kodėl ją duodi man? Ji beveik mano ūgio?" Pasakė jis, nuleisdama Safaa ant žemės.

"Nuvesk ją į mašiną."

"Aš nuvesiu." Nusijuokė Doniya.

Visos trys mergaitės nuėjo į mašina, bet aš vis dar stovėjau čia.

"Ko tu lauki?"

"Oh uhm... Z.. Zayn uhh... aš negaliu patekti į mašiną be raktelių."

"Turėtum palaukti prie mašinos." Nusišypsojo jis. "Esu tikras, kad jis neužtruks. O štai ir jis."

"Aš atsiprašiau, bet nemanau, kad ji priėmė atsiprašymą." Pasakė Zayn, paimdamas raktelius nuo stalo. "Gal galėtum tu su ja pasikalbėti? Galbūt tada ji supras, kad aš tikrai apgailestauju."

"Čia ne aš ant jos šaukiau. Tai buvo tavo pasirinkimas, Zayn."

Stovėjau į žiūrėjau į jį. Buvo labai lengva perskaityti jo mintis. Žinau, kad ši situacija jį supykdė.

"Ką?"

"Aš tiesiog laukiau tavęs..."

"Tada einam." Šiurkščiai tarė jis.

Mes priartėjome prie jo automobilio ir aš atsisėdau keleivio vietoje. Zayn taip pat įlipo į automobilį ir jį užvedė. Keikdamasis jis išsitraukė telefoną ir surinko savo tėčio numerį.

"Kur pradėsim? Kodėl ten? Gal galėtumėm nuvažiuoti pavyzdžiui... na nežinau, kur nors kitur. Jie turi daug daugiau suknelių parduotuvių nei... gerai." Tarė ir padėjo ragelį.

"Manau tu neturėjai taip šaukti ant savo mamos."

Kvailė. Iš mano burnos kartais išeina tokie dalykai, kurių neturėčiau sakyti.

"Ką? Geriau laikyk savo burną užčiauptą... Mano šeima, ne tavo reikalas. Tu net ne jos dalis ir niekada tokia nebūsi."

Taip ir žinojau, kad praėjusių naktį jis melavo. Zayn net nenori man vesti.

"Aš tiesiog sakau."

"Geriau nieko nesakyk."

"Kodėl staiga tapai toks bjaurus."