R U Mine? ©

13

Zayn P.O.V

Nusivedžiau Lolą į namo rūsį, kur randasi treniruočių salė.
Salės sienos buvo pilkos, o lubos juodos. Patalpa buvo erdvi, pakankamai vietos treniruotis.
Prie galinės sienos buvo sukabintos penkios bokso kriaušės. Dešinėje pusėje - trys bėgimo takeliai, o kairėje buvo šaudykla. Salės viduryje grindinys buvo minkštas, skirtas, kad per treniruotes nesusižeistumėm.
-Lol, pirma tau reikia apšilti, o po to eisim lavinti ištvermę,- pasakiau merginai.
-Aš beviltiška šiuose reikaluose...- pasakė Lol ir nuleido akis. Mačiau, kaip ji jaudinasi ir netiki savimi. Priėjau arčiau jos.
-Juk mes čia ir atėjome mokintis, beto, turi gerą mokytoją,- pasakiau ir ji šyptelėjo,- Viskas bus gerai. Tik pasitikėk savimi, prašau tik to,- tai pasakęs apsikabinau ją. Ji uždėjo savo rankutes man ant liemens ir jį apsivijo. Jos galva paniro į mano kaklo įlinkį ir mergina giliai atsiduso.
-Gerai.

Po 2 valandų

Lolai sekėsi visai gerai, neskaitant to, kad 20 kartų vos neišsisuko rankų ir kojų.
Po apšilimo liepiau jai bėgti trisdešimt minučių, o pats nuėjau patrankyti į bokso kriaušę.
Vėliau mokinau Lolą apsigynimo pagrindų. Juokiausi kai ji vis nukrisdavo ant užpakalio ar bandydavo trenkti ir krisdavo man po kojomis.
-Tai kaip sekėsi mūsų mergytei?- paklausė Harry. Aš sukikenau.
-Kaip per sviestą,- pasakiau ir nusijuokiau.
-Viskas aišku,- Harry taip pat nusijuokė.
-Ar man pasigirdo, kad Lolai išvis nesisekė, ar aš glušas?- pradėjo šaukti Niall iš virtuvės.
-Aha, tau nepasigirdo,- atšaukė Louis išlindęs iš vonios. Visi nusijuokėme.

*

-Na, tai kaip ten tau su Lola?- paklausė manęs Harry kai nuėjome parūkyti.
-O kas turėtų būti?- paklausiau sutrikęs.
-Aš nesu durnas, Zayn. Matau kaip tu žiūri į ją, o ji... ji drovi šalia tavęs.
-Nenusišnekėk, brolau. Tarp mūsų tik seksas,- pasakiau.
-Nepradėk meluoti sau. Ji graži, stipri, protinga, paslaptinga. Ypatinga... Zayn, ji ypatinga, ji kitokia. Ir tu tai žinai. Tau ji patinka,- pasakė Harry. Gal jis ir teisus. Na taip, ji man patinka.
-Gerai, Harry. Man ji patinka. Ir ką man siūlai dabar daryti?
-Pakviesk ją šiandien kur nors nueiti,- pasakė Harry. Aš atsidusau.
-Mkay...- pasakiau. Pabaigėme surūkyti cigaretes ir nuėjome atgal į namą.

Lol P.O.V

Po treniruotės nuėjau į dušą. Nusipraususi nusigavau atgal į SAVO kambarį. Niall ir Conor per 2 valandas spėjo pripirkti man rūbų ir kitokių dalykėlių. Na, žinoma, viską Niall sužinojo iš Conor.
Iš spintos išsitraukiau juodas kelnes ir baltą, nertą palaidinę. Juodus, verstos odos aukštakulnius ir rožinius, nėriniuotus apatinius.

Apsirengiau ir užsikišau Glock. Tai tampa mano įprotis.
Išėjus iš kambario nukaukšėjau į apačią.
-Ooo, mūsų mokinukė!- sušaukė Liam. Aš pavarčiau akis ir parodžiau vidurinį pirštą. Visi nusijuokė.
Niall kažką rašė kompiuteryje, Harry naršė telefone, Louis gėrė alų, Liam stebėjo mane pakėlęs akis nuo laikraščio, o Zayn sėdėjo ir nervingai barbeno pirštus į savo šlaunį. Paprastai, to žmogus nepastebėtų, bet aš esu labai pastabi.
Išsitraukusi telefoną nuėjau į virtuvę ir parašiau Zayn, kad neatkreipčiau kitų dėmesio. Na tai būtų visiškai nesvarbu, bet nuojauta sako, kad kažkas tikrai neduoda ramybės Zayn ir jam nereikia aplinkinių dėmesio.
^
Lola: Kas nutiko?
Zayn: Nieko.
Lola: Nagi, aš mačiau, kad tau kažkas neduoda ramybės. Taigi sakyk, galiu padėti gal?
Zayn: O tu labai pastabi, mažute.
Lola: Nenukreipk temos, Zayn.
Zayn: Nu ok. Ateik į lauką.
^
Lėtai išėjau į lauką. Ten jau stovėjo ir rūkė Zayn. Jis atrodė karštai...

-Kas nutiko?- paklausiau. Jis tylėjo.
-Ar nueisi su manimi į restoraną šį vakarą?- pagaliau prabilo ir pakėlė akis į mane. Jis atrodė liūdnas.
Aš tik nusijuokiau iš jo tokio drovumo pakviesti mane į restoraną.
-Chill, ko taip droviesi? Mielai praleisiu vakarą su tavimi, Zayn. Gi neįmanoma atsisakyti tokio pasiūlymo iš tokio patrauklaus vaikino,- nusijuokiau ir iš Zayn sulaukiau tobulos jo šypsenos.

-Puiku,- pasakė išsišiepęs ir mes nuėjome į vidų,- Būk pasiruošusi 7 valandą,- šyptelėjo ir pabučiavo man į skruostą.
-Conor! Kale, kur tu?!- užšaukiau kai Zayn pasišalino. Vaikinai pradėjo juoktis.
-Dieve, nešauk. Aš čia,- atėjęs pasakė ir mes nusijuokėme.
-Man reikia tavo pagalbos,- sukuždėjau Conor'ui,- mane pakvietė į restoraną.
-O dieve, taip! Tu kreipeisi ten kur reikia,- tyliai surėkė ir nuėjome į mano kambarį kikendami.
-Kai baigsiu, atrodysi nuostabiai!- džiaugėsi Conor. Nusišypsojau. Tikiu, Conor. Tikiu...