R U Mine? ©

16

-Aš puikiai suprantu, kad man nejauti to pačio,- atsitraukęs pasakė Zayn. Susiraukiau,- Bet...-jis bandė kažką megzti. Aš jį pertraukiau.
-Zayn, beveik visą laiką mano tikslas buvo toks, kad tau patikčiau. Gal tai ir skamba savanaudiškai, bet nesiruošiau trauktis, kai supratau, kad aš įklimpusi taip pat, kaip ir tu dabar,- pasakiau ir nusijuokiau. Zayn atsiduso iš palengvėjimo ir nusišypsojo.
-Nenoriu skubėti, Lola. Nenoriu tavęs nuskriausti,- pasakė jis,- Bet aš įsivėlęs į labai didelį šūdą ir tampu tikras šiknius kai pasineriu į tai. Aš galiu tave įskaudinti... Bet jei būsi šalia manęs, Lol, prižadėk, kad nepaliksi manęs jei nesuvaldysiu savęs ir liepsiu tau išeiti ar daryti kitokį šūdą. Prižadėk, kad neklausysi manęs, jei nevaldysiu savo pykčio,- jis kalbėjo nuleidęs akis.
-Pažadu. Aš tau padėsiu, Zayn. Tu susitvarkysi su tuo ir manęs neįskaudinsi. Aš pati galiu tapti irzli ar pikta. Mes susitvarkysime su tai, nes tu tikrai nenori manęs pamatyti piktos ir tuo labiau būti šalia,- kartu nusijuokėme,- O dabar gal grįžtame namo?
-Namo...- pasakė Zayn ir nusišypsojo kuklia šypsena.

*

Grįžę namo nuėjome treniruotis. Prabuvome dvi su puse valandos.
Zayn mane mokė pulti ir gintis. Tuo labiau, turėjau bėgti, ant bėgimo taklio sušiktas keturiasdešimt penkias minutes.
Nusikaliau nuo kojų ne tas žodis...
Pabaigę nuėjome į virtuvę, prieš tai nusiprausiau, žinoma.
Vilkėdama paprastus treningus, pasidariau kavos ir kelis sumuštinius.
-Šiandien buvo geriau,- nusijuokė Zayn. Nusivaipiau ir tesugebėjau pasakyti "Mhm".
Pradėjau valgyti antrą sumuštinį, kai išgirdome durų skambutį. Zayn atsistojo ir nuėjo pažiūrėti.
Ištempusi ausis klausiausi, bet nieko neįprasto neišgirdau. Tik durų atidarymą ir, po 10 sekundžių, uždarymą. Sutrikau. Kam skambinti į duris jei... Pala. Arba paliko kažką prie durų.
-Zayn?!- pašaukiau jį. Jis atėjo skaitytamas kažkokį laiškelį. Ir matomai nepatenkintas, nes buvo susiraukęs.
Jis trenkė kumščių į stalą. Štai ir prasideda. Tai ką ir kalbėjome. Na, nemanau, kad jis susivaldys prie manęs, ypač, kai esu nauja jo gyvenime.
-Tas šunsnukis!- užšaukė.
-Parodyk,- pasakiau ramiai, bet tvirtai, jis pažiūrėjo į mane pykčio pilnomis akimis. Bet pagavęs mano ramų žvilgsnį, Zayn akimirksniu atsipalaidavo. Wau, negalvojau, kad nusiramins....
Jis lėtai ištiesė popieriaus gabalą. Paėmiau jį ir pradėjau skaityt.

Mielasis Zayn,
Rašau tau šį laišką prisipažinimui, kad netrukus imsiuosi veiksmų ir tu greit mirsi, na, kartu ir tavo mieloji Lola.
Žinau, kad tai ne pats romantiškiausias laikas, rašyti šį laišką, bet aš jau nebeiškenčiu kaip noriu tave pamatyti, šaltą, sustingusį ir nerodantį jokių gyvybės ženklų, duobėje.
Na, man bus dar smagiau, kad pirmą kart pamatysiu tavo Lolą ir galėsiu gerai patvarkyti ją lovoje. Manau, kad ji labai gera, jei net tu pasirinkai.
Na, iki susitikimo, meile!
Tavo A.

Sukikenau.
Zayn į mane pasižiūrėjo susidomėjęs.
-Taigi Marko raštas ir rašymo stilius. Nemaniau, kad jis vadina save "Andersonu". Mes su juo kaip ir geri pažįstami,- nusijuokiau.
-Tai jis nenumano, kad manoji Lola esi tu?- paklausė Zayn.
-Ką čia per pievą tu suskėlei dabar... Na taip, jis galvoja, kad tai kokia nors kita Lola,- sukikenau. Jis nusišypsojo.
-Tada tai bus pranašumas mums. Ar tu nesi prisirišusi prie jo? Na žinai, jei jis mirtų, neliūdėtum?- paklausė vaikinas.
-Pff... Žinoma ne, tiesiog jis man kelis kartus padėjo, o aš jam.
-Puiku, myliu Tave!- sušuko ir pribėgęs išbučiavo visą mano veidą. Sukikenau.
Zayn nubėgo į viršų pas vaikinus ir... Ką?! Jis pasakė, kad mane Myli?! Wut?.. Ne, tai tik toks posakis, kai esi dėkingas žmogui ir labai džiaugiesi dėl kažko. Taip, tai tik posakis.

*

-Taigi, Lola sakė, kad žino kur jis gyvena ir kur yra nuolatinė to debilo vieta. Aš ir Lola eisim tiesiai pas jį, Conor ir Harry iššaudys visus lauke, Lous ir Liam - viduje. Poto Liam eis pašniukštinėti, gal ką ras naudingo. Niall bus mašinoje ir tvarkys reikalus su policija ir kameromis. Aš su tavim, Lol, nueisim pas to šikniaus ir iššaudysim visus pakeliui,- pasakė Zayn.
-Aišku. Bet kažkaip čia viskas per paprasta. Na žinai,- pasakė Louis.
-Jo... Bet Lola sakė pažįstąs jį ir yra tikra, kad jis bus ten. Na pažiūrėsim, vis tiek kažkada jis mirs.
-Zayn, gal tau apsimesti mano draugu, o aš "tipo" nieko nežinodama einu prašyt pagalbos. Na supranti. Jis manys, kad aš nieko nežinau ir tylės apie jūsų santykius. Neįvyks muštynių ar susišaudymo. Galėsi pats "nustebti", kad aš bendrauju su juo. Tai bus saugiau. Žinai,- susakiau viską,- O vaikinai, pro langą ar iš kur, nušaus apsauginius, o tuo tarpu tu nužudysi jį.
-Ji gerai mąsto,- pasakė Niall.
-Bet tu gali nukentėti nuo to. Jei per ilgai ten užsibūsim,- pasakė Zayn šiek tiek susinervinęs.
-Jis man nieko nedarys, neišdrįs,- pasakiau,- pažįstu jį. Jis negali nuskriausti moters, tai jo taisyklė. Beto, jis visada gražiai elgiasi prie moters. Taigiii...- viską susakius pažiūrėjau į Zayn ir laukiau atsakymo.
-Turėsi būti atsargi...- pasakė atsidusdamas. Yasss! Aš tokia susijaudinusi dėl šio darbo! Nejaučiu jokios naštos ar panašiai. Vien pagalvojus apie pavojus, užverda kraujas.
-Varom!- sušuko Zayn. Užsikišau pistoletą ir nupėdinau paskui jį.
Sumušau su Conor kumščiais ir nusišypsojau plačia šypsena, kaip ir jis.
-Jūs šypsotės kaip debilai, žinodami, kad galit šiąnakt mirti,- pasakė Liam.
-Tai mūsų svajonė dalbajobe tu, geriau mirtume tokiomis aplinkybėmis, o ne nuo senatvės, kai supranti jog nieko nepasiekiai ir gyvenai nuobodžiai,- nusijuokėm su Conor ir sėdome į mašinas.
Prasideda!