R U Mine? ©

36 [2]

-Aš tikrai atsiprašau, Lol,- dar kart pasakė Zayn. Mane jau pradeda užknisti tie jo atsiprašymai.
-Tiesiog patylėk, arba pati tave užkimšiu su šituo skuduru,- pasakiau iškeldama medžiagos skiautę su kuria valiau dulkes svetainėje. Nesuprantu, kur Zayn nukišo šio namo naujus savininkus...- Aš tik noriu žinoti, Z,- greit pasakiau,- Jei tau vėl reiktų rinktis. Jei vėl reikėtų išvykti dėl svarbių reikalų, jei reikėtų mane apsaugoti. Kaip tu elgtumeis? Ar vėl mane paliktum vien tam, kad būčiau saugi, o tu galėtum nevaržomai tvarkyti reikalus?- paklausiau neiškentusi.
-Lola, aš dėl tavo saugumo padaryčiau viską. Juk žinai tai. Ir jei reikėtų rinktis, pasirinkčiau tavo saugumą ir tik tai,- pasakė Zayn. Ir ne tai, ko tikėjausi... Labai nuliūdau. Norėjau, kad jis pasakytų, jog liktų su manimi...
Man sukilo pyktis, bet to neparodžiau.
-Aišku,- sugebėjau tepasakyt.
-Viskas gerai?- paklausė Zayn.
-Aha,- atsakiau ir toliau valiau dulkes.
Dabar mielai sugrūsčiau šį skudurą jam į veidą... O aš maniau, kad jis viską pergalvojo...
-Labas rytelis!- sušuko įėjęs Maynard.
-Labas,- pasakiau net nepažiūrėjusi į vaikiną.
-Čia kažkas buvo... Gal geriau pasišalinsiu,- pasakė ir nuėjo į virtuvę. Zayn sėdėjo ir žiūrėjo Cartoon Network, o aš vis dar tvarkiau namus.
Po kelių minučių pasigirdo garsus dunkstelėjimas. Šis taip mane išgąsdino jog net pašokau vietoje. Greit nubėgau į virtuvę pažiūrėti.
-Conor? Kas buvo?- paklausiau kai radau vaikiną užsiėmusį už galvos.
-Mano sesuo... Ji dingo...- pasakė ir parodė laiškelį bei nuotrauką tai patvirtinant. O varge... Atsisėdau šalia vaikino ir spoksojau į nieką, kaip ir Maynard. Mano mintyse sukosi Zayn pasakyti žodžiai. Norėčiau, kad jų nebūtų pasakęs.
-Viskas bus gerai, Conor,- pasakiau.
-Aš vykstu jos ieškoti,- pareiškė vaikinas. Nustebau.
-Taip, taip žinoma,- atsakiau išmušta iš vėžių,- Ko tik prireiks...

*

-Jūs nesveiki?!- sušukau ant Harry ir Niall. Atrodo, kad ši diena nebegali būti dar labiau šūdinesnė...- Kodėl jūs norit į vienuolyną?!
-Tai mūsų pasirinkimas,- pasakė Niall. O dieve, aš nei minties neturėjau, jog jie galėtų taip padaryt...
-Whatever, atsiprašau... Neturėjau taip reguoti. Tai jūsų pasirinkimas... Na, tada sėkmės jums,- pasakiau ir apkabinau. Jie jau buvo susiruošę, nežinau kada spėjo... Ir net nenoriu žinot kodėl... Vos tik grįžo Zayn, viskas pakriko.
Luke jau dingęs kelias valandas. Liam ir Lou jo ieško.
Na, nors vienas geras dalykas tas, kad Olly, Alex ir Conor, dirba įrašų studijoje.
Labai nustebau kai Conor pasakė, jog dirbs prodiuseriu. O Alex dainuos su Olly... Na, tikrai nemaniau, kad kažkada gyvenime gali taip atsitikt.
Nei Conor baigęs mokslus, nei patyręs prodiuseris, bet tikiu, kad jis gali padaryt viską jei jam tai patinka. Sukikenau sau po nosimi taip galvodama.
Nepajutau kaip atsitrenkiau į žmogų, kol nesudiegė užpakalio gulinčio ant žemės. Suinkščiau ir greit mečiau, tą patį skudurą su kuriuo kelias valandas valiau dulkes, tam žmogui į veidą. Na, tiesa sakant nemačiau kur metų, bet žinau, jog į žmogų.
Ir žinau kas tas žmogus, nes nieko nebeliko namie apart manęs ir Zayn.
-Zayn...- sušnypščiau,- Gali būti atsargesnis?- jis nusijuokė,- Ha ha ha...
-Nagi, eikš,- padavė man ranką Zayn. Paėmiau ją ir jis labai lengvai ir greit pakėlė mano kūną. Ir tada, sekundės reikalas, atsidūriau jo glėby ir pajaučiau jo lūpas ant savų.
Susinervinau ir atstūmiau jį.
-Baik...- pasakiau ir praėjau pro jį. Mačiau jo veide liūdesį, bet aš ant jo supykusi... Ir neatleisiu taip greit.
-Lola?!- sušuko jis iš svetainės kai jau buvau virtuvėje.
-Mhm...- sumurmėjau. Jis atėjo į virtuvę ir atsisėdo.
-Kokios problemos?- paklausė Zayn. "Ne problemos, o Tu..." pagalvojau.
-Jokios,- pasakiau. Jis pakėlė antakius.
-Matai kaip...- ištarė. Nusisukau nuo jo ir paliečiau žiedą, kurį Zayn padovanojo kai tapau oficialiai jo mergina. Aš vis dar jį turiu...
Suskambėjo Zayn telefonas.
-Labas, Esme,- atsiliepė jis. Susiraukiau. Esmė?- Taip, vienas,- pasakė. Labai keistai pasijaučiau, giliai įkvėpiau ir pajudėjau į svetainę. Nebegirdėjau jų pokalbio...
Praėjo gal 20 minučių kaip sėdėjau ant sofos ir naršiau telefone. Suskambo durų skambutis, norėjau jau stotis ir eiti atidaryti jas, bet Zayn jau buvo prie jų. Jis jas atidarė ir pasisveikino su kažkuo. Išgirdau merginos balsą. Čia ta pati Esmė?
Jie įėjo į svetainę ir Zayn pažiūrėjo į mane. Bet jo akys buvo tuščios.
-Lola, tai Esmė,- pristatė ją Zayn. Neklydau,- Ji mano draugė,- pridūrė. Susilaikiau nepavarčius akių ir tik nusišypsojau.
-Malonu,- tepasakiau nukreipdama akis į Esme. Ji šyptelėjo ir nuleido galvą. Na, ji tikrai drovi.
-Nepyksi jei prisėsim šalia tavęs?- paklausė Zayn. Papurčiau galvą ir daugiau nebežiūrėjau į juos. Pajungiau televizorių ir kaip tik rodė serialą "Sostų karai".
Visą laiką, apie pusvalandį, jie tyliai kalbėjosi, trukdė žiūrėti serialą ir labaiiii erzino... Bent jau turi apie ką kalbėtis tiek laiko ir dar beperstojant.
Tyliai prunkštelėjau. Tikiuosi neišgirdo. Ir tada vėl pasigirdo durų skambutis. Susiraukiau.
-Atidarysiu,- ištariau. Nuėjau prie durų ir jas pravėriau. Ten stovėjo vidutinio ūgio vyras, šviesių plaukų. Jis pakėlė akis į mane ir jas išpūtė.
-Ko galėčiau padėti?- paklausiau. Jis buvo gražus...
-Ieškau Louis ir kitų vaikinų,- pasakė, bet nei akimirkai nenutraukė akių nuo manęs. Aš taip pat nuo jo.
-Louis ir Liam turėtų greit grįžti, o kiti vaikinai - na, nesvarbu. Užeikit papasakosiu apie juos. O kas jūs būsit?- paklausiau.
-Antuanas,- pasakė. Praleidau jį į namus. Nuėjome į svetainę ir Zayn pamatęs jį susiraukė. Tada žvilgtelėjo į mane. Suspaudžiau lūpas ir pakėliau antakius. Tai štai kaip, jis atsiveda kažkokias merginas ir tai neturi reikšti nieko, o jei kažkas pasirodo prie manęs tai jau viskas...
Nusisukau nuo jų ir su Antuanu nuėjome į virtuvę.
-Jūsų labai gražus vardas,- pasakiau ir šyptelėjau.
-Dėkoju jums panele,- pasakė ir nusišypsojo,- Koks jūsų vardas?
-Aš Lola,- atsakiau.
-Taigi, kas atsitiko su Harry, Niall ir Luke su Conor?- paklausė vaikinas. Tikriausiai jis kalba apie Maynard.
-Harry ir Niall - išvažiavo ir artimiausiu laiku negrįš. Luke... Jis šiandien pabėgo - jo ieško Liam su Louis. O Conor, tikriausiai kalbate apie Maynard, taip?- paklausiau pasitikslinimui.
-Taip, tas pats,- tarė.
-Jis išvyko ieškoti savo sesės. Ji dingo...- pasakiau.
-Mon dieu... Atrodo jums nesiseka pastaruoju matu,- prabilo.
-Tikrai,- pritariau,- Gal norit ko? Kavos, arbatos?- paklausiau prisiminus.
-Kavos, ačiū,- nusišypsojo,- O kas ten sėdėjo svetainėje?
-Ten Zayn ir jo draugė,- pasakiau nežiūrėdama į Antuaną.
-Zaynie!- sušukau su sarkazmu balse,- Nori arbatos ar kavos?- paklausiau.
-Kavos!- atšaukė.
-O tavo draugei... Um iš E raidės turbūt?!- paklausiau.
-Nieko!- girdėjau jo balse juoką. Papurčiau galvą.
-O jums tikrai nepatinka ta Draugė, ar ne?- su šypsena paklausė vyras.
-Atvirai... Ne,- pasakiau ir šyptelėjau.
Padariusi Antuanui, Zayn ir sau kavos, visi sėdėjome svetainėje.
Zayn ir ta mergina kalbėjosi dviese, Antuanas ir aš - taip pat.
-Ką veikiate gyvenime?- paklausiau norėdama užvesti temą.
-Aš futbolininkas,- atsakė. Nustebau,- Esu pasirašęs sutartį su Prancūzijos vyrų futbolo rinktine.
-Oho,- teištariau. Ir tada prisiminiau,- Jūs Griezmann? Septintas?- paklausiau su šypsena. Jis nusijuokė ir atrodė labai nustebęs.