R U Mine? ©

22

Zayn nubėgo prie lango. Atidaręs jį iškišo ranką ir pridėjo delną prie sienos. Jis kažko ieškojo. Užčiuopęs suėmė ir ištraukė.
-Kaip jis atsirado prikabintas prie sienos?- sutrikusi paklausiau kai Zayn ištraukė šautuvą.
-Harry,- pasakė ir mirktelėjo. Na žinoma Harry...
-Pasiimk savo pistoletą,- pasakė vaikinas. Nubėgusi prie lovos išsitraukiau jį. Priėjau prie Zayn, jis mane prisitraukė ir pabučiavo. Jausmas, lyg paskutinį kartą...
Mes išėjome iš kambario, apačioje girdėjau greitus žingsnius einančius link išėjimo.
-Greičiau!- tyliai sušuko Zayn. Mes pradėjome bėgti, pasiekusi laiptus pamačiau tik kažkokį vyrą bėgant pro duris.
-Stok!- sušukau jam. Pasileidau bėgti į apačią, šoviau, bet ne taikliai.
Jis atsisuko ir šovė į mane, lyg ir nepataikė.
-Lola!
Kol jis buvo atsisukęs spėjau šauti dar sykį, šįkart taikliai. Pataikiau į kairį petį. Bet vis tiek, jis su skausmais sugebėjo pasprukti ir sėdo į mašiną kuri netrukus nulėkė gatve.
Man suskaudo ranką. Baisiai... O dieve, nebejaučiu jos... Pažvelgiau į savo dešinę ranką ir aiktelėjau. Ji buvo peršauta ir iš jos tekėjo upeliai kraujo. Pasidarė silpna, susmukau ant kelių.
-Ne ne ne ne... Lola!- šaukė Zayn. Jis pribėgo prie manęs ir susmuko šalia mano kūno,- Lola, laikykis. Mažute, prašau.
-Viskas bus gerai, Zayn...- sušnibždėjau jam ir nusišypsojau,- Paskambink Conor ir pažiūrėk ar viskas gerai vaikinams. O man leisk pamiegoti, labai pavargau...- pasakiau ir užsimerkiau. Mane taip traukė miegas, atrodo lyg kelias paras nebuvau miegojusi.
-Ne, Lola! Nemiegok, būk su manimi, Lol! Man tavęs reikia... Prašau atsimerk,- beviltiškai kalbėjo Zayn. Atsimerkiau, jis verkė.
-Zayn, viskas bus gerai...- pasakiau ir užsimerkiau.

*

Zayn P.O.V

Lola užsimerkė ir sugniubo mano glėby. Vos nepuoliau į neviltį... Mano galva nedirbo, reikėjo keletos sekundžių, kad suprasčiau jog reikia užspausti žaizdą.
Greit nusimoviau savo marškinius, jie buvo su ilgomis rankovėmis.
Drebančiomis rankomis atsargiai užrašau Lolai ranką.
-O dieve, kas čia vyksta... Zayn? Lola?!- išgirdau kaip iš lauko šaukia Conor. Jis atbėgo į namo vidų ir atsirado prie mūsų.
-O šūdas. Lola... Ne ne ne,- pasakė ir užsiėmė už galvos,- Taip ir galvojau, jog reikėjo pasilikti... O dieve, ką daryt, ką daryt? Ummm... Galvok!... Okay. Nešk ją į kambarį ir paguldyk ant lovos,- pasakė Conor. Paėmiau Lol ant rankų ir greitu žingsniu užnešiau į viršų. Netrukus čia atsibeldė ir Conor.
-Vaikinai pašauti... O dieve, Zayn. Kas čia vyko?!- tyliai sušuko jis.
-Ne dabar,- pasakiau ir sušniurkščiau nosimi,- Bėgu pas vaikinus.
Išėjau iš kambario ir nusileidau į apačią. Svetainėje buvo daug kraujo... Pažiūrėjau į gulinčius vaikinus. Harry, Louis, Niall ir Liam dešinės kojos buvo peršautos. TAI, tikrai neatsitiktinis dalykas. Vienintelis Niall buvo atsimerkęs, kiti be sąmonės.
Liam rankose turėjo šautuvą. Tikriausiai bandė atsišaudyti... Bet ką galėjo padaryti, kai visi girti ir voliojasi lyg tapkės.
Greit pribėgau prie blondino.
-Debilai, blyn...- nusikeikiau,- Ar išsiblaiviai šiek tiek?- paklausiau Niall.
-Per tris sekundes...- sumurmėjo.
-Tada padėk man užveršti žaizdas. Matau jog savo jau susitvarkei. Tuoj Conor sutvarkys Lol ranką ir ateis čia,- pasakiau, o Niall greit pakėlė akis į mane.
-Lola ką?! Ką tu pasakei apie Lola? Žaizda?- sutrikęs pasakė Niall. Papurčiau galvą, sakydamas ne dabar. Jis atsiduso.

*

-Mes jau ir išgert nebegalim... Kas ten toks per šūdžius?- paklausė Louis.
Kai su Niall užveržėm žaizdas, nusileido Conor ir išėmė kulkas, bei užsiuvo skyles. Lola, sakė, miegos dar keletą valandų, nes per ilgai buvo atvira žaizda ir išbėgo nemažai kraujo. Bent jau viskas gerai...
Vaikinai sužinoję apie Lola, atrodo pašėlo. Jiems išvis nerūpėjo jų sveikata ir vis žvilgčiodavo į telefono ekraną, bei klausinedavo Conor apie ją, kol vaikinas nesusinervino ir nepasiuntė visų n*.
-Nežinau, bet akivaizdžiai prisižiūrėjęs filmų, nes kai turėjo galimybę, nenušovė nei vieno,- pasakiau.
-Kažkoks naujas vaikis,- pasakė Conor. Palinkčiojau galva.
-Tai ką darom?- paklausė Harry.
-Dabar laukiam, gal sužinosim kažką. Ar taip ar taip visi pašauti, Harry net du kartus,- sumurmėjau ir giliai atsidusau. Negaliu negalvoti apie Lola. Jaučiu, kad tuoj išeisiu iš proto.
-Zayn, nusiramink,- švelniai pasakė Conor,- Viskas bus gerai.
-Tą patį sakė ir ji...- nusijuokiau. Vaikinas išsišiepė ir jo veide atsirado pasididžiavimo šypsenėlė.
-Einu parūkyt...- pasakiau visiems.
Išėjęs į kiemą prisidegiau cigaretę ir giliai įtraukiau... Išpūčiau dūmus.

Minutei praėjus visiškai nusiraminau, bet mano minčių vis nepaliko Lola. Nuėjau į namo vidų. Visi sėdėjo kur sėdėję. Užsimerkiau.
-Einu pabūsiu su Lola. O jūs eikit miegoti, 2 nakties,- pasakiau. Vaikinai linktelėjo ir pradėjo taisytis ant sofos. Tyliai prunkštelėjau. Užlipau į kambarį kur gulėjo Lol. Ji atrodė tokia rami...
Nuėjau ir atsargiai atsiguliau šalia jos, Lol ranka buvo apibintuota.
Lėtai prisitraukiau ją ir priglaudžiau prie savęs. Užsimerkiau.
-Jei tavęs nebus šalia, manęs nebus išvis...

*

Lol P.O.V

Atsimerkiau ir mano akis pasiekė ryto šviesa. Šyptelėjau.
Mane buvo apsikabinęs Zayn. Pagloščiau jo plaukus. Jie buvo tokie švelnūs.
Prisiminiau vakarykštį vakarą. Tada gteit žvilgtelėjau į savo ranką. Ji buvo apibintuota, bet man jos neskaudėjo. Ką Conor man suleido? Na, Conor turbūt, ar ne?
Iš ties, jaučiausi labai gerai, pilna energijos, beto, labai gera nuotaika. Kad ir ką suleido, tai daro stebuklus.
Lėtai nukėliau Zayn ranką ir išsiropščiau iš jo glėbio. Buvau su vakarykščiais rūbais. Nusprendžiau nueiti į dušą. Vonioje lėtai nusirengiau ir atsargiai atbintavau ranką.
Pasukau dušo rankenėlę ir palaukiau kol pradės bėgti šiltas vanduo.
Duše išbuvau 20 minučių, šiek tiek atpalaidavo kūną, bei mintis.
Susitvarkiusi ranką grįžau į kambarį. Zayn vis dar miegojo. Turbūt labai pavargo vakar. Nusišypsojau.
Iš spintos išsitraukiau paprastus treningus ir pilkus apatinius. Apsirengusi nusileidau į apačią. Visi miegojo.
Apžiūrėjau svetainę, buvau labai sutrikusi. Daug kraujo... Vaikinai miega ant sofos... Kas čia vyko vakar?
Nuėjau į virtuvę. Pasidariusi arbatos pašniukštinėjau po spintelės kol radau šokolado. O taip...
Pasiėmusi puodelį ir šokoladą pasukau link kambario, bet mano akys užkliuvo už nedidelio lapelio ant stalo. Priėjusi pačiupau jį ir nuėjau į kambarį.
Zayn gulėjo kaip gulėjęs. Atsisėdau lovoje šalia vaikino ir atsirėmiau į pagalves. Padėjau arbatą, bei šokoladą ant spintelės. Nusprendžiau palikti ramybėje tą lapelį. Padėjau jį ant kitos spintelės, Zayn pusėje.
Pradėjau tyrinėti vaikino veidą. Jo kūną. Įvėliau pirštus į Zayn plaukus ir pradėjau su jais žaisti. Jis nežymiai susiraukė ir iš po lėto atsimerkė. Nusišypsojau.
-O dieve, Lola...- pasakė jis ir lėtai, bei atsargiai prisitraukė mane ir pabučiavo,- Aš taip nerimavau...
-Viskas gerai Zayn. Jaučiuosi puikiai,- pasakiau ir sukikenau. Jis papurtė galvą ir nusišypsojo.
-Nežinau ką daryčiau be tavęs,- pasakė.
-Aš niekur nedingsiu, girdi?- pasakiau ir suėmiau jo veidą rankomis,- Aš čia.
-Turi arbatos?- pažvelgė į stalelį ir paklausė išsišiepęs.
-Aha, nori?- paklausiau. Jis palinkčiojo galva. Pavarčiau akis ir atsidusau. Padaviau puodelį Zayn, o jis man davė bučkį. Vaikinas atsisėdo taip pat kaip ir aš.
-Tai kas ten vyko vakar? Kodėl vaikinai ant sofos?