R U Mine? ©

31 [2]

Lol P.O.V

Pramerkiau akis, buvau kažkokiame kambaryje. Susiraukiau. Lėtai apsižvalgiau. Man jis matytas...
Akyse užkliuvo baltas popieriaus lapas, ryškiai išsiskiriantis tamsiose spalvose, gražiai gulintis ant stalo. Stalo, pagaminto iš tamsios medienos ir kuris išraižytas 19 amžiaus stiliumi.
Visas kambarys buvo toks... senas. Atrodo lyg būčiau 19 amžiuje...
Netrukus skaudžiai smogė prisiminimai... Sunkiai valdžiau emocijas.
Zayn... Kur tu?

*

-Lola!- girdėjau kaip šaukiamas mano vardas,- Nagi, atsibusk mažute...- vėl suskambėjo vyriškas balsas, bet šį kartą jis buvo arčiau. Prasimerkiau, sunkiai. Prieš akis pamačiau Zayn, mano Zayn...
Jis nusišypsojo plačiausia šypsena ir pabučiavo mane.
-Dieve, kaip aš tave myliu...- sušnibždėjo. Šyptelėjau.
-Aš irgi tave,- sukuždėjau,- Nenoriu tavęs netekti Zayn... Nežinau ar ištverčiau, jei vieną rytą atsibusčiau ir tavęs nebebūtų...- pasakiau. Jo akyse šmėstelėjo liūdesys. Zayn užsimerkė.
Vaikinas nežymiai papurtė galvą ir dar kart mane pabučiavo.
-Namas sudegęs... Tikiuosi nesupyksi, mes apsistojome tavo senajame name,- pasakė. Sutrikau.
-Bet namas gi parduotas...- pasakiau. Zayn akys pradėjo lakstyti į visus kampus.
-Na taip... Bet aš pasidariau atsarginį namo raktą kai dar gyvenai jame...- sukuždėjo. Nusijuokiau.
-Tai kur dabar namo šeimininkai?- paklausiau kikendama.
-Lygtais išvykę,- nusišypsojo. Atsidusau ir šyptelėjau, ak Zayn...

*

-Niall, kas valgyti?!- sušukau nusileidusi iš viršaus.
-Nieko!- atšaukė pilna burna,- Pasidaryk pati!- vos galėjo pašnekėti... Ugh... Jis ėda ir ėda...
-Nu ir pasidarysiu...- suburbėjau po nosimi. Mano senajame name esame jau trečia diena. Nežinau kur savininkai, bet dėl to nesirūpinu.
Kolkas viskas po senovėje, ramu.
Iš Louis ir Jack jokių žinių...
O, ir beto, Zayn man rodo labai daug dėmesio pastaruoju metu. Dar taip niekada nebuvo...
Beveik kiekvieną dieną grįžta su gėlėmis, kiekvieną minutę sako, kad mane myli ir mylės iki gyvenimo galo. Žodžiu, elgiais keistai. Man mintys net keisčiausios lenda...

*

-Lola, galime pasišnekėti?- paklausė Zayn.
-Žinoma,- atsakiau nerimaudama,-Kas nutiko?
-Tiesą sakant, yra toks dalykas...- tyliai pasakė jis. Įėjome į kambarį ir vaikinas jį užrakino. Susiraukiau. Kažkas ne taip...- Jack nori manęs ir kol tu esi šalia jis gali sužeisti ne tik mane,- pasakė ir pakėlė į mane akis.
-Ir mane...- užbaigiau. Jis linktelėjo ir nunarino galvą.
-Taigi nuspre-ndžiau, kad geriau vi-ską padarysiu vienas...- užsikirsdamas pasakė. Aiktelėjau.
-Ką? Aš tau sakiau, kad neištversiu to,- piktai išbėriau.
-Žinau, žinau. Bet tu gali tai padaryti, jei mirsiu, tu susitaikysi su tuo,- pasakė. Buvau priblokšta, kaip jis drįsta kalbėti apie savo mirtį prie Manęs?!
-Zayn, tu...- nesugebėjau pabaigti, taigi iškėliau ranką stabdydama jį ir išėjau iš kambario,- Kaip tu gali taip elgtis, Zayn?!- surikau per visus namus. Man reikia kaip nors išsilieti... Atrodo progsiu nuo viso to mėšlo susikaupusio manyje...

*

Miegojau svečių kambaryje, nes nenorėjau kalbėtis su vaikinu.
Visą naktį pragalvojau ir nusprendžiau, kad reikia susitaikyti ir bandyti atkalbėti jį nuo šitokio sprendimo...
Žinau, kad elgiuosi savanaudiškai, bet esu tokia. Man jo reikia...
Išėjau iš kambario ir pirma nuėjau į virtuvę. Pasidariau kavos ir apsisukau eiti prie stalo.
Ant stalo buvo raštelis, Man.
Pradėjau tankiau kvėpuoti, širdis plakė greičiau, nutirpo galūnės ir išvis nebegalėjau galvoti... Turiu labai blogą nuojautą...
Lėtai priėjau prie stalo su didelėmis pastamgomis ir paėmiau raštelį.
Ant vienos pusės buvo parašyta "Lolai" ir apatiniame dešiniajame kampe - "Nuo Zayn".
Tikiuosi, kad tai paprastas raštelis, kuriame rašoma, kad jis tik išvažiavo sutvarkyti reikalų ir grįš namo vėliau... Nors ką aš bandau apgauti? Aš pavėlavau...
Sudribau į kėdę ir apverčiau lapelį.

Lol,
Nusprendžiau, kad man reikia pasielgti tinkamai. Paleidžiu tave...
Melavau tau, kad Myliu. Bet negaliu teigti, kad nieko tau nejaučiu. Gal tai simpatija... O gal paprasti jausmai... Nežinau, ne man spręsti.
Sakei, kad neištversi to... O aš manau, kad tikrai ištversi.
Sutvarkysiu viską su Jack, gal tada aplankysiu... Nežinau.
Vaikinai liks su tavimi, kol neišvysi jų...
Tu nuostabi moteris, Lola. Daug patyrusi, ir blogo, ir gero... Tavo veidas švieste šviečia moteriškumu, išmintimi, brandumu... Tu esi įpatinga. Vertinu mūsų laiką praleistą kartu.
Susirask sau tinkamą, mylėk, nepalūžk ir gyvenk. Viskas bus gerai, aš tik išvažiuoju. Tikiuosi dar susitiksim.

Zayn x