R U Mine? ©

24

Atrodo širdis nusirito į kulnus. Kodėl taip išsigandau, net nenumanau. Durys atsidarė ir pro jas į namus įėjo Zayn. Jis buvo liūdnas, bei nuleidęs galvą. Manęs jis nematė. Man iš rankų iškrito telefonas. Zayn pakėlė į mane akis.
Vaikinas nustebo. Žiūrėjau į jį švelniu žvilgsniu.
-Lola...- pasakė jis, kai pamanė jog atleidžiu jam dėl tokio žvilgsnio.
-Kas ta Mišelė?- pasakiau pasitaikius puikiai progai ir sunėriau rankas ant krūtinės? Zayn pažiūrėjo į mane sutrikęs.
-Kokia Mišelė?- paklausė. Ha, tai dabar jis man meluos? Oj ne, mažuli, išmelšiu iš tavęs viską.
-Kas. Ta. Mišelė?- piktai perklausiau.
-Nežinau apie ką tu kalbi,- pasakė tyliai, jo akys lakstė po koridorių. Zayn nusisuko nuo manęs, kad uždarytų laukines duris. Tada atisisuko, bet buvo nuleidęs galvą.
-Zayn, tu su kita?- paklausiau liūdnai.
-Ką?! Žinoma ne!- sušuko,- Lola, net neturėk tokių minčių!
-Tai kas ta Mišelė?!- pasakiau ir akyse pradėjo kauptis ašaros. Zayn neatsakė,- Zayn! Aš bijau, esu persigandusi. Tu palieki mane vieną, mane gąsdina. Tada dar sužinau paie kažkokią Mišelę, tai man kelia nepasitikėjimą ne tavimi, o savimi! Jaučiuosi pažeminta ir nereikalinga!- iššaukiau ir mano veidu nusirito kelio ašaros. Tikrai... Esu velniškai išsigandusi, klausimas ar nenualpsiu iš tos baimės...
Zayn priėjo prie manęs ir stipriai apkabino.
-Nebijok mažute, niekada tavęs nebepaliksiu... Aš čia... Mišelė yra mano buvusi. Išsiskyrėme prieš 3 metus, nes ji duodavosi su kitais... Man ji niekada nepatiko, bet buvau su ja... Net nežinau kodėl... O tu esi man brangiausia, niekada neturėčiau tokių minčių, kad tu būtum man nereikalinga!- pasakė Zayn. Atsitraukiau nuo jo ir atkišau lapelį. Zayn jį paėmė ir pradėjo skaityt... Susiraukė ir pakėlė į mane akis,- Aš net nežinau kur ji... Man ji nerūpi,- paprastai pasakė ir padėjo lapelį ant sofutės.
-Bet Zayn. Ji negali mirti, ji nekalta...- pasakiau.
-Pakalbėkim rytoj,- pasakė Zayn. Piktai atsidusau ir nuėjau į vonią.
Nusiprausus nupėdinau į svečių kambarį ir pasitaisiusi lovą atsiguliau. Nežadu miegoti su Zayn...
Užstačiau telefono žadintuvą septintai valandai ir užmerkiau akis. Po 10 minučių, o gal ir 20, atsidarė kambario durys, buvau beužmieganti, todėl labai susinervinau.
-Eik n*, kad ir kas bebūtum,- sumurmėjau pusiau miegodama.
-Lol, kodėl miegi čia?- paklausė manęs Zayn.
-Nes...- nutęsiau ir pasižiūrėjau į jį. Jis užsimerkė.
-Ar galiu atsigulti šalia?- droviai paklausė jis.
-Ne,- pasakiau. Jo kvėpavimas sustojo, greit atsimerkė. Atsidusau. Pasislinkau, šiek tiek, padarydama vietos. Jis šyptelėjo ir įėjo į kambarį. Zayn buvo be marškinių, tik su kelnėmis, tai privertė mane jo norėti. Ugh... Aš negaliu. Mano principai to neleidžia.
Jis nusimovė kelnes ir palindo po kaldra. Nusisukau nuo jo. Labai norėjau jog jis mane priglaustų prie savęs, bet, žinoma, nesakiau to. Susigūžiau. Jaučiau kaip nuo Zayn sklinda drovumas, bet perlipęs per save jis lėtai apkabino mane ir prisitraukė stipriai suspausdamas.
-Zayn, ką tu darai?- sumurmėjau vaidindama, kad tai mane sunervino. Nors ištikro tai ne...
-Umm... Apkabinu tave,- pasakė tyliai. Atsidususi padėjau savo delnus ant jo rankų, apsivijusių mano liemenį. Zayn panardino savo veidą mano plaukuose ir sušnibždėjo:
-Aš toks šiknius, kad įskaudinau tave... Atleisk man, meile. Visą dieną graužiau save... Atsiprašau,- trūkinėjančiu balsu pasakė.
Mieguista ir neapgalvojusi žodžių greit išpyškinau:
-Aš tokia naivi, kad taip greit tave įsimylėjau... Bet širdžiai neįsakysi...- bei greit užmigau.

*

Ryte pabudau nuo skambančio žadintuvo. Išjungus jį pajaučiau kaip Zayn kūnas sujuda ir netrukus išgirdau jo balsą.
-Kodėl tu keliesi taip anksti?
-Man pas Springrouvą...- pasakiau. Jis atsiduso ir krito į patalus atgal.
-Tu miegok. Pasiskolinsiu tavo mašiną,- pasakiau.
-Yeah, žinoma.
-Mkay.
Nusisukau nuo Zayn ir atsisegiau liemenėlę, bei nusimoviau kelnaites. Palikau juos ant kilimo. Žinau, jog Zayn mane stebėjo, šiek tiek reikėjo jį paerzinti. Duodu galvą nukirsti, kad dabar jam stovi. Sukikenau.
Nutipenau prie spintos ir išsitraukiau treningus, kad galėčiau pareiti į savo kambarį ir normaliai apsirengti.
Nuėjusi atsisėdau ant lovos ir pradėjau rengtis.
-Lola...- įspėjamai pasakė Zayn.
-Kas?- paklausiau atsisukusi.
-Baik.
-Nežiūrėk.
-Negaliu,- pasakė.
-Tavo bėdos,- atšoviau.
-Tu sakei vakar, kad esi mane įsimylėjusi...- iš oro drėbė man. Sutrikau. Aš tai paskiau?
Greit apsirengusi ir pačiupusi savo apatinius nubėgau į savo kambarį.
O dieve... Aš esu jį įsimylėjusi. Ir per grietai... Man reikia to paties iš Zayn. Kitaip... Kitaip reikės tai nuslopinti.

*

Nusileidusi į virtuvę pasidariau kavos ir su puodeliu išėjau į lauką parūkyti.
-Nuo kada rūkai?- susiraukęs pasakė Liam. Pašokau iš vietos ir vos neišpyliau kavos. Nemačiau jo čia stovinčio ir rūkančio.
-Nesigąsdink...- nusispjoviau tris kartus per karį petį ir stuktelėjau į sieną, taip pat tris kartus.
-Sorry... Amm. Dėl to vakaro... Aš atsiprašau. Nenorėjau jog taip išeitų... Tu man patinki ir norėjau tai pasakyti tau prideramai, o ne girtas... Ir dar priekabiauti... Atsiprašau Lola...- pasakė. O dieve...
-Dar vienas atsiprašymas...- sumurmėjau sau po nosim,- Mums reikia čia daugiau moterų. Žinai, Liam, tau tiesiog reikia tinkamos merginos. Tai tik susižavėjimas, greit praeis. Beto, padėk surasti merginas ir kitiems... Nes man jau nuobodu čia tarp jūsų vienai...-pasakiau ir Liam sukikeno.
-K, bus padaryta.
Puse aštuonių iš svečių kambario parėjo Zayn. Visi vaikinai jau buvo atsikėlę ir sėdėjo ant sofos.
-O, Zayn! Lola jau išvijo iš kambario?!- sušuko Harry ir visi vaikinai nusijuokė.
-Seniuk, prisidirbai iki ausų...- antrino Louis.
-Ha ha, kaip juokinga. Tylėkit, užčiaupę burnas, arba išrausiu liežuvius,- suurzgė Zayn. Visi užsičiaupė, bet tyliai kikeno sau po nosimis. Zayn pavartė akis ir nuėjo į virtuvę.
-Okay, vyrukai. Aš lekiu pas savo "PARTNERĮ",- parodžiau kabutes ir pasakiau tai garsiai, kad girdėtų Zayn, nes vaikinai viską žinojo apie Leo ir šį darbą,- Susirašysim, myliu, bučiuoju, bye!- sušukau, o vaikinukai nusijuokė ir nusiuntė oro bučkius.
-DARBO PARTNERĮ!!!- užšaukė Zayn. Visi sukikenom.
-Taip taip, mielasis, darbo!- atšaukiau. Zayn išlindo iš virtuvės susiraukęs. Nužiūrėjo mane ir dar labiau susiraukė. Kas dabar?
-Tu taip važiuosi?- paklausė.
-Na taip, o kas blogai?- pasakiau. Buvau apsirengusi juodus marškinius, juodas, aptemptas, odines kelnes ir juodus sportbačius.
-Tu važiuoji į Darbą, o ne kabinti kažką!- pasakė piktai Zayn.
-Ej, bachūriuk. Leisk toną žemyn. Kas tau neįtinka mano aprangoje, gi ne suknelę ir ne aukštakulnius apsirengusi esu. Kuo paprasčiau rinkau drabužius, nes žinojau jog gali pavydėti. Kas tau blogai?- pasakiau susierzinusi,- Ne tą moterį išsirinkai. Net nežinau kodėl buvau tokia naivi, kad taip greit tave įsimylėjau. Kvaiša,- pasakiau ir išėjau iš namų.

Zayn P.O.V

Ji pasakė, kad yra mane įsimylėjusi... O aš kaip debilas kabinėjuosi prie jos. Ir kodėl aš turiu būti toks pavydus?
-Seni, ji tave myli... Ką tu sau galvoji? Kas su tavim negerai?! Ar ji tau neįtinka?!