R U Mine? ©

29

Į palatą įsiveržė Niall.
-Kas atsitiko?!- sušukau.
-Dieve...- sušnibždėjo Niall ir pribėgo prie merginos,- Lola, tu gyva!- sušuko ir apkabino ją. Atsitraukęs apžiūrėjo visą, lyg kokia mama, žiūrinti ar jos vaikui viskas gerai,- Mums paskambino, kad ji mirė, o tu net žinutės negalėjai parašyti?!- atsisukęs sušaukė,- Tu įsivaizduoji ką reiškia, kai išgirsti, kad mūsų mažylė mirusi, iš asmens kurio tu net nepažįsti?!
-Niall...
-Tylėk! Žinau kaip tau buvo sunku kai tau tai pasakė. Bet mes išgyvenom tą patį. Harry dabar guli susisukęs į paklodę ir verkia su viskio buteliu rankose. Liam išvažiavo nežinia kur, o iš kiemo išlėkė kaip raketa. Conor sulaužė stalą ir sudaužė beveik visus indus... Louis... Louis nuvažiavo pas savo vaikystės kankintoją... Jis ten nuvažiavo!!! Iš ten, atsimeni? Mes rizikavom savo gyvybėmis, kad ištrauktumėm jį... Po galais Zayn!- sušaukė man Niall ir apsiverkė... Jis atsitūpė ant žemės. Louis... Ką tu padarei...
Susmukau ant grindų prie Niall ir apsikabinau jį.
-Niall... Aš atsiprašau... Tikrai...- sušnibždėjau.
-Svarbu, kad Lolai viskas gerai. Mūsų princesė gyva...- pasakė blondinas ir apsikabino mane atgal.
-Reikia paskambinti Louis... Reikia... Ką jis sau galvojo...
-Taip... Reikia.
-Aš kalta...- pasakė Lol po kelių sekundžių.
-Ką?- pakėlė akis į ją Niall.
-Aš kalta dėl visko. Paleiskit tai, pamirškit. Jūs sielvartaujate dėl manęs, darote pačias kvailiausias klaidas, aš to neverta... Tai neteisinga,- tyliai kalbėjo ji.
-Nenusišnekėk, Lol,- pasakiau,- Mes tavo, tu mūsų. Mes esame vienas kumštis, tu mus sujungei, mes be tavęs niekas. Girdi? Net negalvok palikti mūsų...- pasakiau. Ji užsimerkė ir iš jos akių pasipylė ašaros.
Nuėjome prie merginos ir paėmėm jos rankas į savas.
-Mes mylime tave, Lola. Visi,- sukuždėjo blondinas. Lol nusišypsojo.
-Aš irgi jus,- pasakė.

*

-Kaip vaikinai?- paklausė manęs Lola.
-Vakar kai Niall grįžo namo, visiems pasakė ir vaikinams lyg ir viskas gerai, bet nieko nežinome apie Louis,- pasakiau. Visą naktį nemiegojau. Lola užmigo iškart kai jai suleido nuskausminamųjų.
7 valandas galvojau ką daryčiau be jos ir koks esu laimingas turėdamas ją.
-Myliu tave,- pasakiau be jokios priežasties, na, priežastis, iš tikro, tai, kad ją myliu... Ji pasuko galvą į mano pusę ir pasižiūrėjo į mane.
-Žinau tai, Zayn. Tu tai kartoji kas penkias minutes. Juk supranti, kad ir aš tave myliu? Su trūkumais ar be...- pasakė ir nusišypsojo,- Tikiu, kad Louis viskas bus gerai.
-Su trūkumais ar be...- pakartojau jos ankstesnius žodžius. Žinau, kad tai blogai, bet mano mintyse dabar ne Louis problema, o Lol sveikata.
Pasilenkiau prie jos ir pabučiavau.
-Nueik su manimi į pasimatymą,- pasakiau savo gražuolei. Lol sutriko, susiraukė ir kai suvirškino mano žodžius šyptelėjo.
-Bėgam iš čia,- pasakė ir išsišiepė.
-Bet tu dar nesugijai,- susiraukiau.
-Man neskauda, o jei ką, nusipirksiu vaistų nuo skausmo vaistinėje,- pasakė. Sukikenau. Maištininkė...
-Na gerai, bet gausi būti labai atsargi,- pasakiau pagalvojęs,- Ir beto, ar tai sutikimas?
-Žinoma!- pasakė entuziastingai. Išsišiepiau.
Išėmiau iš tašės, kurią šiandien ryte atvežė Niall, rūbus. Padaviau Lolai ir atsisėdau.
-Žiūrėsi kaip persirengiu?- paklausė su pakeltu amtakiu.
-Mhm. Gi dabar atrodai dar gražesnė su dviejais randais...- sumurmėjau. Ji sukikeno. Nusišypsojau išgirdęs tą garsą.
Kai ji persirengė, iškišau galvą į koridorių, apžiūrėjau ar nieko nėra. Palaukiau kelias sekundes kol nueis gydytojai, stovėję prie vieno kabineto, ir paėmiau Lol ranką.
-Einam,- sukuždėjau. Ji prisiglaudė prie mano šono ir mes išlindome iš palatos.
Bėgome koridoriumi iki išėjimo.
-Ej, palaukit!- sušuko gydytojas. Lol sukikeno, o aš pakėlęs ją, padidinau greitį ir bėgau link mašinos. Visą kelią mergina juokėsi, o mano veide švietė šypsena.
Įsėdę į mašiną pastebėjome, jog lauke jau renkasi gydytojai ir bėga link mūsų. Paspaudžiau gazą ir nurūkome link namų.
-Tai buvo linksma!- sušuko Lola. Sukikenau ir ji pasilenkusi pabučiavo mane trumpu bučiniu,- Ar tau viskas gerai?- paklausė manęs.
-Man? Kodėl klausi?- pasakiau sutrikęs.
-Gi tik vakar tave išleido... Gal tau skauda vis dar?
-Baik juokus, išvis nieko nejaučiu, Lola. Tai niekas palyginus ką galėjau prarasti...- sumurmėjau. Ji palinksėjo galva ir daugiau apie tai neužsiminė. Ji tikrai nepratusi, kad kas nors ją taip mylėtų ir rūpintųsi...

*

Lol P.O.V

Harry miegojo nusigėręs, Conor buvo užsidaręs savo kambarį. Liam ir Niall vieninteliai pasitiko mane. Louis vis dar buvo dingęs...
-Tai vis tiek mano kaltė,- pasakiau Zayn, Niall ir Liam.
-Ne, tai tų šūdlenkių kurie vakar buvo sudeginti...- sumurmėjo Liam.
-Baik galvoti apie tai, prašau,- prabilo Zayn.
-Ar mes galime pasikalbėti?- paklausiau vaikino. Jis palinksėjo galva. Nuėjome į mano kambarį.
-Zayn, aš atsiprašau už visus žodžius kuriuos pasakiau ir tave įžeidžiau Tada, aš neturėjau to omeny... Bet mano nuojauta liepė tai skayti, nes Tada abejojau, ar aš išvis tau rūpiu bent kiek,- pasakiau,- Atleisk man, Mielasis...
-Lol, aš tave puikiai suprantu, nepykstu ant tavęs, nes pats taip būčiau daręs. Myliu tave ir Tada aš bijojau tai atskleisti. Tai nebesvarbu, girdi? Svarbu, kad Mylime vienas kitą,- pasakė.
-Nenoriu jokių paslapčių tarp mūsų, Zayn,- sušnibždėjau.
-Jokių.
-Su trūkumais ar be.
-Amžinai... Myliu tave Lola.
-Besąlygiškai.

*

Niall P.O.V

Suskambo mano mobilusis, paėmiau jį į rankas ir pažiūrėjau kas skambina. Louis...
-Klausau,- atsiliepiau.
-O, puiku,- pasigirdo vyro balsas.
-Kur Louis, Jack?- piktai paklausiau.
-Oh, pralinksmėk, Jis čia. Gyvas ir sveikas,- pasakė ir nusijuokė.
-Paleisk jį!- sušaukiau.
-Oj, nešauk taip garsiai, ausų būgneliai sprogs,- sukikeno.
-Ko tu nori?...- suurzgiau.
-Ko aš noriu? Noriu tavęs Niall,- pasakė,- Atvažiuok ryt sužaisti Golfą, valandėlę. Kiek žinau tau patinka golfas, ar ne?- pasakė,- 6 p.m. Iki Niall!- sušuko ir padėjo ragelį. Tas su*istas lenkas...
-Zayn!- sušukau.
-Ko reikia, brolau?!- atšaukė iš antro aukšto ir nusileido žemyn.
-Jack,- pasakiau.
-Maynard?- sutriko jis. Palinksėjau galva. Zayn pasiėmė savo telefoną ir paskambino.
-Conor, tavo brolis...- pasakė ir po kelių sekundžių padėjo ragelį.
-Viskas bus gerai... Conor žino ką Jack darys, jis gi jo brolis...- atsiduso. Mačiau koks jis prislėgtas. Aš jaučiuosi taip pat.
Suskambo Zayn mobilusis.
-Taip,- atsiliepė jis,- Jack...- suurzgė. Jo balso tonas buvo grėsmingas, net pats išsigandau truputį,- Eik velniop, tu šėtono vaike! Kad tu susidegintum!
-Oj, aš pūsių pragare, tu irgi Zayn. Taigi tikiuosi susitiksim ten, Mielasis...- išgirdau kaip Maynard pasako. Sustingau... Jis nejuokauja.
-Aš jį nudėsiu...- suniurzgėjo Zayn.
-Aha... Bent jau dabar...- pasakiau. Zayn susinervinęs metė pagalvę į sieną. Atsidusau ir nuėjau į virtuvę. Pasiėmiau sumuštinį iš šaldytuvo ir pradėjau valgyti.
Reikėjo nužudyti jį prieš 3 metus...
Galvojau ir ėjau į svetainę, kai pasigirdo sprogimo garsas. Kieme pasirodė ugnis. Man iš rankų iškrito sumuštinis, o Zayn pašoko.
-Kas per šūdas?!