R U Mine? ©

37 [2]

-Tai kaip čia su Luke buvo?- paklausė Antuanas. Lou, Li, Z ir aš su Antuanu sėdėjome svetainėje, nusprendę paprastai pasikalbėti.
-Nežinau ar tiesa, bet jis daug kartų kartojo kažką panašaus į "Aš myliu ją, bet ji manęs nemyli. Nekenčiu Zayn"...- prasitarė Lou,- Pastarosiomis dienomis, be Zayn, matėsi, jog Luke buvo įsižiūrėjęs Lolą. Tai galvoju, jog dėl to...
-Luke? Ir Lol?- paklausė priblokštas Zayn. Jis supyko...
-Luke labai padėjo Lolai kai Tu, Zayn, palikai ją. Tu net neįsivaizduoji kaip mums skaudu buvo žiūrėti į ją. Ne tik ją įskaudinai, Z, bet ir mus,- pasakė Liam. Zayn nuleido akis.
-Aš apgailestauju...- sumurmėjo vaikinas.
-Ir turėtum...- tyliai pasakiau. Juodaplaukis pakėlė į mane akis, jose buvo didžiulis skausmas... Nebegalėjau žiūrėti, nuleidau galvą.
-Lola, galim pasikalbėti?- po kelių minučių, tyliai priėjęs paklausė Zayn. Atsidusau.
Atsistojau nuo sofos ir nusekiau vaikiną į Mūsų (nebežinau ar tai mūsų ar tik mano) kambarį.
-Aš nenorėjau nieko blogo,- pasakė Z.
-Aš tai žinau, Zayn,- atsakiau,- Bet man nepatinka, jog tu vis dar taip pat nusistatęs dėl mano saugumo... Kaip tu nesupranti? Aš saugiausia tik su tavimi. Nei tu, nei aš nukentėtumėm. Dėl to ir noriu, jog įrodytum, kad gali būti prie manęs ir nepabėgti kai tik pajauti bėdą...
-Tai viskas dėl to?- atrodė priblokštas Zayn.
-O kaip tu manai?- pasakiau piktai.
-Aš...- nesugebėjo pabaigti sakinio Zayn.
-Aš atsiprašysiu, man reikia į apačią,- prasitariau ir praėjau pro vaikiną.
-O, Lola!- sušuko Conor kai nusileidau į apačią. Vaikinai jau grįžo, puiku.
-Alex, Olly...- mandagiai pasisveikinau. Turner man draugiškai mirktelėjo, o Alexander nusišypsojo plačia šypsena.
-Taigi, Lol, mes norime, jog prisijungtum prie mūsų,- pradėjo Conor,- Alex labai norėjo, maldavo, o Olly vos nemirė iš smalsumo. Jis nori išgirsti tavo balsą,- sukrykštavo Bishop. Abu paminėti vaikinai įnirtingai palinkčiojo galvas.
Sutrikau.
-Rimtai?- tik tiek galėjau pasakyti. Niekada to nepripažinau garsiai, bet norėjau dainuoti nuo pat mažens.
-Aha,- pasakė Olly.
-Uhh, bet aš nelabai žinau... Kaip gausis... Aš niekada... Niekada nesu bandžiusi kažko panašaus į tai,- išbėriau žodžius. Alex sukikeno.
-Tau viskas išeis, gi turi mus, o mes norime tavęs. Viskas paprasta. Olly ir aš žinome, kaip tai veikia. Išmokysime tave,- pasakė vaikinas,-  Lola, tu turi nuostabų balsą. Supratau tai, kai pirmą kartą tave išgirdau dainuojančią mano dainą. Buvo nuostabu,- Alex akys sužibėjo. Nusišypsojau ir išraudau nuo jo žodžių.
-Tai ar sutinki, Lol?- maldaujamai paklausė Olly. Sukikenau.
-Žinoma,- atsakiau. Alexander pašoko ir suplojęs rankomis pribėgo prie manęs ir apkabino.
-Bus puiku!- sušuko Conor. Kiti vaikinai nusijuokė.
-Tikriausiai...- sumurmėjau po nosimi ir šyptelėjau.

*

-Prieš einant miegot,- prabilo Antuanas eidamas link svečių kambario šalia manęs,- Norėjau paklausti, ar ryt turėtum laisvo laiko?
-Taip taip,- atsakiau,- Rytoj tik vakare užsuksiu į studiją pas vaikinų, tik pasižiūrėti.
-Oh, labai gerai. Norėjau paprašyti tavęs nueiti kur nors išgerti kavos,- pasakė ir nusišypsojo,- Draugiškai. Tikriausiai NY būsiu tik keletą dienų, tai norėjau pabūti su visais ir praleisti šiek tiek laiko, o tavęs aš nepažįstu, taigi būti visai smagu susipažinti,- pasakė. Šyptelėjau.
-Žinoma,- atsakiau,- O kelinta?
-Ryt ryte galime susitarti, jei norėtum,- prabilo.
-Ryte, puiku,- atsakiau ir nusišypsojau plačia šypsena.
-Okay. Tad labos tau nakties, Lola,- pasakė Antuanas.
-Labos,- tariau ir mūsų keliai išsiskyrė: aš pasukau į kairę, link laiptų; vyras nužingsniavo tiesiai.

*

Išėjau iš dušo ir kambary priėjau prie spintos. Nusimečiau rankšluostį ir išsitraukiau miegojimo rūbus. Norėjau jau rengtis, bet pajaučiau rankas sau ant liemens. Išsigandau.
Greit atsisukau ir pamačiau ten stovintį Zayn. Atsidusau ir numečiau jo rankas.
-Kas tau pasidarė?- piktai paklausiau.
-Lola, prašau tavęs atleist. Nebepaliksiu tavęs,- pasakė vaikinas.
-Tą jau supratau,- tėškiau,- Bet aš neturiu įrodymų, jog tu to laikysies.
-Ką man padaryti?- atsiduso jis.
-Amm... Nežinau, tu išradingas gi,- sarkastiškai pasakiau kol moviausi rūbus,- Daryk ką nori, jei taip nori, kad aš likčiau,- pasakiau.
-Aš noriu,- kovingai pareiškė Zayn.
-Tai gerai. Čia jau tavo bėdos, Zayn. Ne aš viską sušikau, nors taip galvojau... Ne aš tave palikau. Ir tu puikiai atsimeni, kaip aš tavęs prašiau, jog niekada neišeitum, o tu tada prižadėjai, jog liksi...- pasakiau,-  Shady shady...- pridėjau sarkastiškai.
-Taip, aš pasielgiau labai blogai... Bet jei tu nori, jog įrodyčiau, kad aš galiu pasikeisti, aš įrodysiu.
-Mhm, puiku,- pasakiau,- Dabar prašau tavęs palikti šį kambarį. Miegosi čia tik tada, kai pasakysiu.
Jis atsiduso ir išėjo iš kambario. Kritau į lovą ir spoksojau į lubas. Viskas bus gerai...

*

Ryte atsikėliau 9 valandą. Puiku. Išsiridenau iš lovos ir nuėjau į vonios kambarį. Pakišau veidą po šaltu vandeniu ir nusileidau į apačią.
Virtuvėje sėdėjo Louis ir Antuanas.
-Labas,- pasakiau vaikinams.
-Laba,- atsakė abu.
-Kaip naktelė?- paklausė Lou. Suprunkščiau.
-O kas turėjo būti?- smalsiai paklausiau.
-Negi Zayn nebuvo?- išplėtė akis vaikinas.
-Buvo vakar vakare. Išspyriau lauk,- atsainiai pasakiau. Vaikinai nusijuokė.
-Nepasisekė vargšui...- sumurmėjo Louis.
-Mhm. Tikrai. Jau Tada daug ką prarado, išeidamas,- sumurmėjau,- Norit kavos, arbatos?- paklausiau vaikinų pažiūrėdama tuščią stalą.
-Arbatos,- vieningai atsakė abu. Nusišypsojau.
Pasidariau kakavos, o vyrams juodos, vienintelės esančios spintelėse, arbatos. Louis įdėjau du šaukštelius cukraus, o Antuanui nei vieno. Na, pirma gavau paklausti kaip jis geria, žinoma.
-Taigi, ką Zayn turėtų padaryti, kad įrodytų tau, mums, kad jis pasikeitė?- pasmalsavo Louis.
-Nežinau, gal sušiktai nebėgti nuo mūsų?- pasakiau.
-Aš, asmeniškai, nežinočiau ką daryt,- pasakė vaikinas.
-Visų pirma, jis visą Tą laiką negaus sekso. Visų antra, aš jam pasakiau, jog jis išradingas. Kažką sugalvos, tikiu,- pasakiau. Jie nusijuokė.
-Žiaurumo įsikūnijimas,- pasakė Antuanas ir visi kartu sukikenome.
-Na, aš tokia.

*

-Jei nori, galim kad ir už pusvalandžio nueiti į miestą,- pasakė Antuanas po kiek laiko. Alex, Olly ir Conor išvažiavo į studiją bei susitarėme, jog ten ateisiu septintą. Zayn nebuvo matyti, gal dar miega. Louis žiūrėjo televizorių, o aš sutvarkiau virtuvę, padedama Antuano.
-Jo, galim,- pasakiau. Tarėmės į miestą nusigauti pėsčiomis. Puikus oras, plius vaikinas susipažins šiek tiek su apylinkėmis. Vyras linktelėjo ir abu nuėjome persirengti.
Susitvarkiusi nusileidau į apačią, tuo pačiu sutikdama Antuaną. Nusišypsojome ir išėjom iš namų.

*

Laikas buvo praleistas puikiai. Labiau susipažinome, apsikeitėme numeriais. Antuanas papasakojo apie prancūzų tradicijas, įprastus jų daromus dalykus. Kasdienišką rutiną. Buvo labai įdomu.
Aš papasakojau savo istoriją, tik pagrindą. Ir apie Zayn. Jis mane padrąsino nenuleisti rankų. Tikintis, jog Zayn pasikeis.
Vaikinas elgėsi kaip draugas, manau toks ir liks.
Grįžome namo penktą. Padėkojau jam už puikią dieną ir jis atsakė tuo pačiu.
Užlipau į antrą aukštą ir priėjau savo kambario duris. Pravėriau jas ir pamačiau ant lovos didelę puokštę gėlių. Priėjau arčiau ir ten buvo raštelis. Nuo Zayn. Šyptelėjau dėl tokio mielo jo ėjimo. Gal ir bus viskas gerai. Bet šito neužteks.