R U Mine? ©

23

-Na, užpuolikas vakar pašovė vaikinų dešines kojas. Net neįsivaizduoju Why... Jis gi turėjo proga nužudyti visus... Jie buvo girti iki žemės graibymo,- pasakė Zayn.
Suskambėjo mano telefonas.
Vaikinas pažiūrėjo į mane įtartinu žvilgsniu.
-Klausau?- atsiliepiau į nežinomą numerį.
-Labas rytas panele Lola. Čia skambina Leo Springrouvas. Norėčiau paklausti, ar dėl vakarykščio pokalbio nusprendėte kąnors?- paklausė jis. Zayn šiek tiek atsipūtė. Mano telefono garsas skleidėsi labai garsiai. Taigi asmuo, esantis šalia manęs, laisvai galėjo girdėti pokalbį.
-Am, na, taip. Bet norėčiau pasitikslinti, ar jūs būsite mano bosas?- pasakiau ir išgirdau kaip Zayn telefonas taip pat suskamba.
-Ne, panele, būsiu jūsų partneris,- pasakė jis, bet jo balse galėjau girdėti flirto gaidelės. Pavarčiau akis.
-DARBO partneris,- suniurzgėjo garsiai Zayn. Sukikenau.
-Na taip, pone Zayn. Nežadu pavogti jūsų... Am... Draugės,- pasakė Springrouvas. Susierzinau.
-Merginos,- pasakiau, o Zayn atrodė tuoj sprogs iš pykčio,- Na, jei tai viskas, pone, tai aš sutinku, o dabar, atleiskite man, turiu svarbių reikalų. Atsiųskite man žinutę, kada ryt ateiti,- sumurmejus padėjau ragelį.
-Aš jo nemėgstu...- sumurmėjo Zayn. Jis buvo liūdnas.
-Aš taip pat,- pasakiau vaikinui. Zayn vėl suskambo telefonas ir jis atsiliepė.
-Taip... Kokią?... Dalase?... Kaip?!... Debilai... Kažkas vėl taikosi į mus NY... Taip... Nežinau, prisižiūrėjęs filmų... Gerai...- kalbėjo Zayn su kažkuo, tada pasuko galvą link stalelio pusės ir pamatė lapelį kurį radau ant stalo virtuvėje, pačiupo jį,- Palauk Maynard... Kažkoks lapelis...- Zayn atsisuko į mane klausdamas kas čia.
-Radau šįryt virtuvėje ant stalo. Gal vakar paliko tas vaikinas? Neskaičiau jo,- paaiškinau.
-Pala... Lola rado raštelį kažkokį... Čia rašoma, kad... What?!... Mūsų eilė?!... Čia rašoma, kad dabar mūsų eilė... Jis nori žaisti?... Nagi nagi, tada pažaisime... Taip, atvažiuosiu... Už kelių valandų... Aha, iki.
-Tu išvažiuoji?- paklausiau sutrikusi. Jis mane palieka?
-Turiu važiuoti, dėl tavo saugumo,- pasakė liūdnai.
-O kaip tu? Nepagalvoji apie save?!- pasakiau piktai.
-Svarbiausia esi tu,- pasakė jis.
-Jei aš tau tokia svarbi, tai prašau gerbti mano norą ir rūpintis ne tik manimi, bet ir savimi,- pasakiau suirzusi. Zayn prisislinko prie manęs ir apkabino.
-Juk žinai, jog tu man svarbiausia,- pasakė vaikinas.
-Ne, Zayn. Nekalbėk nesamonių, tu turi rūpintis ir savimi,- sušnypščiau ir nestipriai patraukiau jį nuo savęs. Atsistojau.
-Lola... Aš išvažiuoju ir tik dėl tavo saugumo,- pasakė,- Tu man neaiškinsi ką daryti, supratai?- suurzgė. Oj neee... Jis vaidina, kad gali man pavadovauti? Nu palauk... Ne tą merginą nusižiūrėjai paukštuk...
-Oj, tik pažiūrėk kas prabilo! Gražuolis, matai, užsimanė išvažiuoti ir tik "dėl mano saugumo",- parodžiau kabutes,- Nemanai, kad man bus geriau, jei pasiliksi šalia manęs?!- sušukau.
-Nešūkauk. Tu man ne mama. Jei pasakiau, tai pasakiau. Ar dar kas neaišku?!- pasakė piktai.
-Žinai ką? Man jau ištikro neberūpi. Daryk ką nori,- pasakiau ir išdidžiai pasukau link durų.
-Lola, ateik čia...- suurzgė jis.
-Užsikrušk,- sušukau ir parodžiau jam vidurinį pirštą.
-Lola...- jis pasakė, bet nekreipiau į jį dėmesio. Zayn atsiradęs prie manęs prispaudė prie sienos.
-Paleisk mane,- sušnypščiau
-Niekada,- pasakė ramiai. Trenkiau jam neblogą antausį, jis paleido mane ir aš išėjau iš kambario.
-Užpisai, Malik...- sumurmėjau sau po nosimi. Nusileidau į apačią.
-Šiandien varysim į klubą!- sušukau, nes ant sofos sėdėjo tik Conor, Harry ir Louis.
-Klubą?!- išlindo iš virtuvės išsišiepęs Niall. Palinkčiojau galva.
-Bet pala, kaip jūs pavaikštot? Juk jus pašovė,- pasakiau prisiminusi.
-Tau ryte skaudėjo ranką? Dabar?- paklausė manęs Conor.
-Ne...- susiraukiau,- Kaip..?
-Dėl to,- pertraukė mane Conor,- kad suleidau daug kofeino. Kažkur skaičiau, kad jis padeda.
-Tai ką, suleidai mums kavos?!- sušuko Liam ateidamas iš viršaus. Pasižiūrėjau į jį nusivylusiu žvilgsniu, prisimimdama naktį.
-Na, kofeino... Nežinojau iš kur gauti kitokio kofeinio...- pasakė Conor, visi į jį pasižiūrėjo kaip į debilą,- Ejj... Dėkokit, juk neskauda nieko...- nusijuokiau... Kiti irgi.
-Na, Conor, gausi mums suleisti dar daugiau, nes šiandien varom į klubą!- sušuko Harry. Išgirdau kaip durys viršuje stipriai trenkėsi. Užsimerkiau ir giliai atsidusau. Zayn...
Atsimerkiau ir visų vaikinų akys nukrypo į mane, jie buvo sumišę.
-Ha ha ha... Dėl to ir einam į klubą...!- pasakiau ir nubėgau į virtuvę. Tikiuosi čia neis...
-Lola...- o dieve... Vilką minim, vilkas čia... Nusukau galvą į kitą pusę ir pakėliau delną, stabdydama jį, kad jis neitų prie manęs.
-Aš supykusi ant tavęs ir su tavimi nesikalbu, Zayn,- paskiau išdidžiai. Vaikinas, taip greitai, kad net nepajutau, atsuko mane į save ir įsisiurbė į lūpas. Aiktelėjau. Jis bučiavo mane aistringai, kad net kojas pakirto. Oj ne... Aš negaliu. Jei jis nesisaugos... Vis dar būsiu supykusi.
-Zayn, baik! Jei tu nesisaugosi, neturėsi manęs... Prašau... Dėl manęs, saugokis. Jei tave prarasiu...
-Lola, atsiprašau, šįryt nesusivaldžiau... Bet, negaliu pažadėti tau, kad saugosiuosi 100 procentų,- pasakė. Nusivyliau juo...
-Tada važiuok ir neskambink man, kol nepagalvosi... Eik n*,- pasakiau ir nuėjau pas vaikinus. Zayn išlėkė susinervinęs.
-Kas buvo?- paklausė Liam. Atsisukau į jį piktu žvilgsniu.
-Tu buvai!- sušukau piktai, nes nenorėjau pasakoti, kas ištikro įvyko tarp mūsų su Zayn. Liam išraudo, reiškiasi prisimena...
Tai tik paprastas ginčas. Prisimus tai, bus tik juokai, o dabar, atrodo, kad pasaulio pabaiga... Koks keistas gyvenimas...

*

-Ar Zayn nepasius?- paklausė Louis.
-Man nusispjaut,- pasakiau. Atsidusau ir atidariau klubo duris. Muzika grojo garsiausiai... Prisiminiau kai dar dirbau čia... Ahh, nostalgija...
Žmonių buvo kaip skruzdėlių.
-Aš vaišinu!- sušuko Niall. Sukikenau ir nusekiau paskui, šiek tiek šlubuojantį, blondiną. Visų nuotaikos buvo geros.
-Bet vakar kai prisigėrėm, gavom kulkas į kojas. O dabar, kažin, negausim į rankas?- paklausė Louis. Nusijuokėm.
-Fuck it anyway!- sušuko Harry... Jam tik gerti...
Barmenas padėjo šešis stikliukus su rudu skysčiu. Išgėriau vienu gurkšniu.
-Dar viena?!- paklausė Niall. Visi sutiko.

*

Po geros valandos klube, viskas atrodė nebesvarbu. Vaikinai linksminosi su kitomis merginomis, mes su Conor darėme nesąmones, bei žiūrėjome kaip Harry kabina vis skirtingas paneles. Buvo linksma...
-Conor, jau 2 nakties, gal važiuojam jau?- paklausiau jo.
-Aj jo... Tau ryt 8 ar ne?- paklausė vaikinas. Palinkčiojau galva.
Leo parašė, kad lauks manęs rytoj, ankstų rytą...
Mes su Conor nebegėrėme po 3 stikliukų. Vaikinai išgėrė apie 7.
-Harry, eime,- pasakiau vaikinui priėjusi.
-Nuuuu paalaaauuuuuuuuk, Lol,- liūdnai pasižiūrėjo į mane.
-Eime greičiau,- pasakiau ir jis nuleidęs galvą nusekė paskui mane. Conor jau buvo surinkęs kitus tris ir ėjo link durų.
Įsėdome į mašiną. Vairavau aš nes buvau išsiblaiviusi visiškai.
Po 10 minučių pasiekėme namus, Conor visus nuvedė į kambarius, o aš pasilikau lauke. Atsirėmiau į mašiną ir užsidegiau cigaretę.
Pradėjau rūkyti kai susipykau su Zayn... Ha ha, ironiška... Nors ir žinau, kad rūkymas nieko nepakeis ir neduos gero.
Pabaigusi sutraukti, išmečiau ant žemės ir sutrypiau. Pajudėjau link durų. Priėjusi jas pastebėjau jog šalia gėlės, stovinčios vazone, padėtas raštelis, adresuotas man. Pačiupau jį ir įėjau į vidų. Ne juokais sunerimau, gi Zayn išvažiavęs...
Išlipusi raštelį iš voko iškart ėmiau skaityt.

Zayn išvažiavęs, o tu viena namie... Kaip gaila...
Leisiu tau ryt nueiti į savo "naująjį darbą", o tada imsiuosi darbo, širdele. ❤
Kitas taikinys - Mišelė :*

Š.

Kas ta Mišelė?! Zayn man neištikimas?! Bet ne... Jis negalėtų... O gal galėtų... Reikia jam parašyti...
Išsitraukiau telefoną labai nenoriai, turėsiu pereiti savo principus, tik dėl to, kad jis grįžtų... Ugh...
Ruošiausi jau rašyti Zayn SMS, kai namų durys atsidarė.