| Summer Love |

16.

Prabudau, nes pasidarė per karšta. Pramerkusi akis pamačiau jog aš užklota su užklotu ir dar dviem pledais. Neblogai, Niall. O kur jis pats? Turbūt su būreliu mūsų. Pasirąžiau lovoje ir atlikusi savo rytinę rutiną nuėjau į virtuvę.

-Sveika!-visi pasisveikino su manimi ir toliau valgė viščiukų sparnelius.

-Sveiki. Umm... Kur Niall?

-Išvažiavo namo, nes peršalo. Nors net neįsivaizduoju, kur jis galėjo peršalt.-nusijuokė Zayn.

Prisiminiau praeitą naktį ir šiek tiek pasijaučiau kalta dėl to, kad jis susirgo.

-Umm... Tai iki! Eisiu aš jau namo, nes močiutė manęs tikriausiai pasigedo.-pasiėmiau savo suknelę nuo radiatoriaus.

-Ar tu išprotėjai? Iki tavo namų penkiolika kilometrų!-sušuko Louis.

-Netoli. Aš turėdavau iki parduotuvės eiti apie trisdešimt kilometrų.-patrūkčiojau pečiais.

-Aš galiu tave parvežti.-priėjo prie manęs Harry.

-Nebūtina.-šyptelėjau.

-Bet aš noriu, tad einam. Iki chebra, susitiksim festivaly!-sušuko Harry ir nusivedė mane prie savo motociklo.

-Galėsi mane paleisti prie stotelės? Nes žinai nenoriu, kad močiutė pamatytų, jog mane parvežei.-sukikenau.

-Žinoma.-nusišypsojo.

Važiavome tyloje. Nežinau kodėl, bet nelabai norėjau su juo kalbėti. Vis dar prisimenu vakarykščius įvykius su Niall. Prie ežero jis atrodė toks palaužiamas. Net visi jo auskarai ir tatuiruotės neprivertė jo atrodyti kaip blogiukui tą akimirką. Netrukus privažiavome traukinių stotį.

-Ačiū. Tai iki?-nulipau nuo motociklo.

-Nėra už ką. Susitiksim festivalyje?

-Tikriausiai.-šyptelėjau ir pamojavusi pradėjau eiti.

Palaukiau kol jis nuvažiuos ir greitu žingsniu apsisukusi nuskubėjau pas Niall.
Priėjau prie jo namų durų ir pastovėjau gal apie penkias minutes kol ryžausi pabelsti.

-Ateinu.-išgirdau prislopintą Niall balsą.-Ką tu čia veiki?-nustebo pravėręs duris ir išvydęs mane.

Jis vilkėjo pilkas pižamines kelnes ir juodą maikutę.

-Na... Zayn man pasakė, kad peršalai, tai pamaniau, kad ateisiu pažiūrėti kaip tu.

-Aišku, užeik.-Niall praleido mane ir nusičiaudėjo.

Jis paėmė mano ranką ir nusivedė mane į savo kambarį. Niall tiesiu taikymu krito į lovą.

-Taigi, ar tu neturėjai kažkokių kitų planų be manęs aplankymo?-atsisuko į mane.

-Turėjau.

-Tai kodėl tu čia?-pasirėmė galvą su ranka.

-Nes tu darai mane laiminga.

-Oh... Mano šniurkščiojanti nosis daro tave laiminga?-nusijuokė.

-Žinoma. Ar gėrei vaistus nuo peršalimo?

-Ne. Kam man jų reikia?-nusižiovavo.

-Tu turi juos išgerti! Arba nevažiuosi nei į festivalį, nei į vakarėlį.-susiraukiau.

-Gerai jau gerai, išgersiu. Jie svetainėje ant staliuko.-sumurmėjo.

-Gerai, tuoj atnešiu.-atsistojau ir ruošiausi eiti, bet mano ranka buvo sugauta.-Kas?

-O bučkio negausiu?-padarė liūdną veidą.

-Oh...-pasilenkiau ir trumpai pakštelėjau jam į lūpas.

Nuėjau į svetainę ir paėmiau vaistus.

-Oh, dar vienas Niall žaislas?-prieš mane atsirado kažkokia moteris.

-Atsiprašau? Aš Niall draugė ir jeigu nepastebėjote, atėjau jam padėti, nes jis negėrė vaistų.

-Visos kurios šituose namuose buvo tai tik Niall vienkartiniai žaisliukai.