"Ice, Fire & Desire" (N.H.) LTU BAIGTA

-2-

(Norit pasileiskit ;) Frenship - 1000 Nights )

Azalea pov.

- Čia mane kvieti? – paklausiau sutrikusi, pakėlusi antakį, ir parodžiau į save su smiliumi.

- O tai ką dar? – nusijuokė. – Davai, paduok kamuolį. – paprašė.

Aš atsistojau nuo žemės ir nuėjau iki to numesto kamuolio vidury mūsų kiemo. Kaip keista, paėjau normaliai ir nesijaučiau silpna. Paėmiau į rankas kamuolį ir ėjau link kiemo tvoros.

- Tu man su juo vos į galvą nepataikei. – subambėjau ir pakėliau kamuolį viršun, kad jis pasiektų.

- Bet nepataikiau. – mirktelėjo man jis ir paėmė tą daiktą iš mano rankų.

Čia tipo jis flirtuoja su manim? Okey, nu ir kaimyną apturėjau, reiks tėvų paklaust, kas aplink mus gyvena. Gal dar kokie gotai ar pankai apsigyveno mūsų rajone?

- Dėkui, mažute. – tarė jis ir pradingo, o aš net nespėjau pasakyt, kad aš jam ne mažutė. Trenktas kažkoks.

Dieną taip ir praleidau besėdėdama kieme. Daugiau kamuolių į kiemą neparskrido, o to blondino nebemačiau. Vakare kramsnojau obuolį ir gerėjausi naujom teliko funkcijom. Jie ploni kažkokie dabar.

- Mam, o koks ten kaimynas jaunas yra? – paklausiau, nes smalsumas mane nužudys iš vidaus.

- Tu čia apie Niall? – ji pažvelgė į mane ir padėjo savo lėkštutę ant stalo, kurioje valgė pyragą su ledais.

- Nežinau, koks jo vardas. – gūžtelėjau pečiais ir atsikandau kąsnį. – Blondinas kažkoks, turbūt už mane porą metų vyresnis.

- Apie Niall reiškia kalbi. – surimtėjo mama. – Tu su juo kalbėjai?

- Kamuolį tik padaviau, nes netyčia jis atsidūrė mūsų kieme.

- Tik neprasidėk tu su juo. – perspėjo. – Jis mergišius, pastoviai vakarėliuose geria, rūko, niekur nesimoko. Maura jau nežino, ką su juo daryt. Pasakojo, kad kartą rado jo kambary kažkokią mergą. Jo brolis priešingybė, todėl ir negyvena kartu. Na, Greg vyresnis už Niall. O dar, kai užgazauoja jis naktį su savo tuo motociklu, tai miegot trukdo... – klausiausi įdėmiai ir pasibaisėjau juo.

Kur jaunimas nusirito per 11 metų? Suprantu aš paūždavau, bet ne šitiek. Atsikandau ir vėl obuolio. Bad boy tas Niall. Nesistebiu dabar, kodėl jis mane pavadino mažute ir dar mirktelėjo. Jis turbūt visoms šitaip daro, nes nori į lovą nusitempt.

- O tai Densons išsikraustė?

- Prieš 3 metus kažkur išsikraustė jie ir atsikraustė šitie. – atsakė mama ir vėl paėmė pyrago su ledais lėkštutę nuo stalo.

- Gaila, man patikdavo ponia Denson. – pasakiau, žiopsodama į teliką.

- Tai Maura irgi maloni, tik jos sūnus velnių pririjęs. Bendrauju su ja, apturim arbatėlių popietę kartais mudvi. – pasakė sukramčiusi kąsnį. – Pameni Rosie?

- Save aukle? Rosie? – perklausiau mamos.

- Tą pačią. – palinkčiojo mama. – Ji dirba pas mus vis dar. Ateis kitą savaitę, nes šią atostogauja. Vasara vis dėlto.

- Šaunu, pasiilgau jos. – leptelėjau.

Turbūt ji buvo geriausia mano auklė gyvenime, kokią tik turėjau. Tad džiaugiuosi, kad pamatysiu ją ir vėl. Nors negyvenau su visais kartu 11 metų, man atrodo, kad tų metų net nebuvo. Taip atrodo, kad iš 2006 metų iškart peršokau į 2017.