"Ice, Fire & Desire" (N.H.) LTU BAIGTA

-84-

Kažkaip dar viena dalis čia taip įkrito... Ai, dainą pasileiskit, nes ji TO-BU-LA ;)

Azalea pov.

- Niall, tu nesi to vaiko tėvas. - sušnabždėjau, o jis pakėlė galvą į mane.

Arba man tąkart vaidenosi nuo visų įvykių, kurie įvyko, arba Niall akys išties drėko. Atrodė, kad jis gali pradėt verkt dėl to. Tad aš visiškai supratau, kad jis to gailisi, o matyti jį tokį... Turbūt žiauriai retas atvejis matyt Niall Horan verkiantį.

- Man, ką tik, skambino Kian, o Vanessa melavo dėl tėvystės, nes nori, kaip visad griaut mano gyvenimą. - aiškinau.

- Dieve, aš tave taip myliu. - jis pradėjo bučiuot mano veidą, tad aš sukikenau. - Išbučiuosiu tave visą. - nusijuokė.

- Bet, Niall, aš vis tiek norėsiu išgirst viską. O ypač, ką tu veikei pas Vanessa tąkart.

- Mes buvom išsiskyrę suknistą savaitę. Tu neįsivaizduoji, kaip pasiilgau tavęs. - mane pasisodino jis ant kelių ir stipriai apsikabino iš nugaros, o tada jis nosimi perbraukė per mano kaklą.

- Aza, aš turiu tau, kai ką, papasakot, nes noriu, kad žinotum teisybę. - jis surimtojo, o aš atsisėdau atgal ant suoliuko, nes noriu matyt jo akis, kai jis man pasakos viską. Mūsų rankų pirštai buvo ir toliau sunerti.

- Aš neketinau tavęs įsimylėt. - pripažino, o aš sutrikau. Kaip tai suprast? - Tavo tėvas mane susirado, prieš tau grįžtant namo, ir sumokėjo, kad tave prablaškyčiau ir pradėčiau bendraut po tos ligoninės bei tavo sugrįžimo į gyvenimą. Jis man nieko neaiškino ir nepasakojo apie tave. Iš pradžių, aš tai ir dariau tiesiog bendravau su tavimi, kaip su daugeliu merginų, tačiau dabar viskas pasikeitė, nes aš tave išties įsimylėjau per visą tą laiką, mažute. Myliu tave iš tikro, nors buvau prižadėjęs po Anabella'os mirties daugiau jokios merginos neturėt, o juolab jos neįsimylėt, bet tu buvai ta priežastis, dėl kurios turėjau atsiimti savo žodžius. - jis kalbėjo, o aš gaudžiau kiekvieną Horan pasakytą žodį, nes jis tikrai kalbėjo atvirai. - Žinau, kad nebuvau su tavim atviras, nes daugelio dalykų aš prisimint, net nenoriu, kurie jau seniai įvykę. O po jos mirties aš užsiblokavau viduje ir nenorėjau atrodyt toks lėkštas, tad pasikeičiau. Išvis, tavo tėvai tau net vyrą jau yra radę ir pagal mano ir tavo tėvo susitarimą turėčiau tave paleist vasaros gale prieš pat rudenį, nes atvyks kažkoks ten bernas, kurį tu turėtum įsimylėt, susituokt ir turėt vaikų su juo, bet patikėk, aš tavęs tikrai nesiruošiu niekam atiduot, o ypač kažkokiam mulkiui. - apsikabino mano liemenį Niall.

Aš nespėjau gaudyt visų žodžių, kuriuos jis man ką tik pasakė. Kokį berną man tėvai jau yra radę? Nenoriu aš jokio kito. Noriu tik Niall. Jis ką tik pripažino, kad dėl jo pasikeitimo kalta ta jo buvusioji. O mūsų santykiai iš pradžių buvo paremti tik melu ir mano tėvo susitarimu su juo. Ką? Mano tėtis, kuris visad buvo mano pusėj mokėjo Niall, kad aš nesėdėčiau tik namie..? Kaip mama į tai galėjo reaguot ramiai? Nors ji turbūt galvojo, kad aš būsiu su tuo bernu, kurį man jie jau yra radę, bet to nebus. Tikrai.

- Kodėl tu buvai susitikęs su Vanessa? Tu ją žinojai iš ankščiau ar kaip suprast? - susiraukusi klausiau.

- Aš ją pirmąkart mačiau tik tada, kai mes matėm juos per langą kažkokiam restorane šokant. Nu, kai jie paskui išėjo ir Kian tave atpažino. Man buvo taip smalsu apie tave sužinot viską, tad aš sužinojau, kas ten tokia buvo ir susisiekiau su ja. Ji man iškart nesakė, kad tu slepi savo amžių. Ji tik pasakė, kad turi didelę paslaptį. Na, o per antrą mano ir jos susitikimą tu žinai, kas įvyko, nes kitaip ji nenorėjo man pasakyt, ką tu slepi. Bet, kai mes tai padarėm, sužinojau, kad tau 29 iš tikro. Patikėk man buvo netikėta, o su tavim bendraut buvo sunkiau, kai žinojau, kad tu jau subrendusi pilnai. Bet stengiausi pamiršti tai.

- O man vis dar šokas dėl visko, o ypač dėl to, kad tėvas man rado jau net vyrą ir šitaip norėjo viską pakeist. Žinai, gerai tai, kad bent ne tu Vanessa'os vaiko tėvas, bet esi idiotas, kad su ja permiegojai dėl tokio dalyko. Galėjai paklaust manęs.

- Aš bijojau, kad tu supyksi, ir nustosi su manim bendraut tuomet, o aš to nenorėjau. Aza, tu man reiškei viską tada.

- Tiesiog sunku įsivaizduot, kaip galėjau ištvert be tavęs. Maniau, kad išprotėsiu. - pripažinau. - Bet, Niall, noriu žinot apie tavo buvusią merginą. Prašau, papasakok apie ją. Jau ir taip žinau, kad esu į ją velniškai panaši. - pasakiau, o Horan pažiūrėjo į mane, prisimerkęs ir susiraukęs. - Aš mačiau jos nuotrauką, o be to Zayn jau buvo prasitaręs, kad aš labai į kažką panaši.

- Išore tu į ją panaši labai, net todėl man buvo ir smalsu susipažint su tavim, bet vidumi ir bendravimu tu esi jos visiška priešingybė. Patikėk. Ji buvo visiškai kitokia, laisvesnių pažiūrų ir visur kišanti savo snapą, kur nereikia. Jos per tai ir nebėra. - menkai šyptelėjo, pažiūrėjęs ir vėl į mane. Atrodo, kad jam labai svarbus akių kontaktas su manimi. - Ji mirė todėl, kad aš nesugebėjau jos išsaugoti, o po jos mirties man atrodė, kad praradau viską, tad pasikeičiau į šitą pusę, kurią tu žinai ir matai, kuo puikiausiai. Tapau šaltas, abejingas santykiams, lengvų visiškai pažiūrų, atsidaviau visiškai futbolui, pradėjau gert. Ji man reiškė tiek daug, o dar jos paskutiniai žodžiai galvoje skamba iki šiol, kad aš nesu kaltas dėl to, kad ji mirė, bet aš žinau, kad galėjau ją išsaugot. O tuos žodžius pamirštu tik tada, kai būnu su tavim. Anabella buvo mano pirmoji mergina, kurią išties mylėjau labiausiai žemėj. Ji mane suprasdavo. Mėgdavau ją vadinti Ana.

- Niall, dėl ko ji mirė? - sušnabždėdama paklausiau. Jis toks atviras man, kad aš net bijau per daug visko išklausinėt jo. Man taip keista, kad jis pasakoja visą tai.

- Ji suknistai paskendo ir aš mačiau tai, Aza...

Man užteko šių žodžių, o tada aš taip stipriai apsikabinau vaikiną, nes supratau, kad jam reikia paguodos. Jis matė, kaip paskendo jo mylimoji... Reikia džiaugtis, kad pats nesiryžo nusižudyt dėl tokios meilės.

- Mes su draugais šiek tiek išgėrėm, o ji nusprendė eit pašokinėt nuo skardžio. Aš jai iškart sakiau, kad tai bloga mintis ir to nereikia daryt, bet ji buvo užsispyrusi ir neklausė manęs visiškai. Kai Ana nušoko žemyn, susitrenkė galvą į akmenį, kuris ten buvo, ir taip jai išsiliejo kraujas į smegenis ir ją pasiglemžė srovė. Aza, šitą visą reikalą aš slėpiau nuo visų ir galėjau ją sulaikyt nuo to, bet... Tu vienintelė tai žinai dabar.

- Dieve, Niall. Aš nežinau, ką tau pasakyt. - buvau visą tą laiką jį apsikabinusi. - Tu tai ištvėrei ir praėjai pro tą gyvenimo etapą. Dauguma vaikinų būtų nusižudę dėl to.

- Tu galvoji aš nebandžiau? Norėjau ir ne vienąkart, bet niekad nepavykdavo visko įvykdyt iki galo.

- Dabar tu turi mane. Aš visada būsiu su tavimi. Gali manimi pasitikėt.

- Dėl to aš tave taip ir branginu, tad tikrai niekam neatiduosiu tavęs, Azalea.

- Neatiduok. - sušnabždėjau jį ir toliau apsikabinusi.

- Tu suliesėjai ar man tik taip atrodo? Nes galvoju, kad tu nieko nevalgei.

- Aš per dienas ir naktis ilgėjausi tavęs. Turbūt per šią savaitę vos 8 valandas miegojau. - paatviravau.

- Liksi su manim šiąnakt? Išvis, noriu gyvent su tavim.

Finally, Niall atviras Aza'i! <3 Na, ir kaip?? Laukiu nuomonių, nes įkėliau dar vieną dalį šiandien! <3