"Ice, Fire & Desire" (N.H.) LTU BAIGTA

-82-

Pasileiskit dainą, jei norit labiau įsijausti į dalį ;)

Azalea pov.

Ryt teismo posėdis, o mama man jau apie tai kvaršina galvą. Tai ji man jau sako, kad turiu apsirengt solidžiai, o paskui nuskriaustai... Aš jos nebesuprantu, tad į tai nebereaguoju. Vis tiek eisiu apsirengus ten, kaip ir paprastai visur. Kodėl išpuolė tas posėdis būtent tada, kai aš ir Niall būsime išsiskyrę savaitę? Praėjo sunkios ir varginančios 7 paros.

Jau baigiu pamiršt Niall prisilietimus prie savo kūno. Sunkiai jau ir prisimenu jo plaukų švelnumą ar tą pojūtį, kurį jausdavau, kai jį bučiuodavau. Atrodo viskas buvo taip seniai, jog baigiu tai pamiršt. Naktimis miegu su Horan maikėm, kurias turiu nuo tų kartų, kai būdavom drauge ir jis man leisdavo jas pasilikt. Tos maikutės kvepėdavo jo kvepalais ir man primindavo jį, tad beveik visą parą su jom ir būdavau.

Pasiilgau to momento, kai jo pirštai susipindavo su manaisiais, bet vis dar pamenu, kai tai įvyko pirmąkart. Tąkart tai buvo netikėta, kad mano širdis daužėsi it pašėlusi. Dar prisimenu visus mūsų bučinius, naktis, kai miegodavom drauge, kaip jis žaisdavo su mano pirštais, kaip jis stebėdavo mane miegančią, o aš apsimesdavau, kad dar ale miegu. Aš taip jo pasiilgau. Mano skruostu nubėgo ir vėl ašara.

Šiąnakt visiškai nemiegojau, o galvojau tik apie Niall. Ar jis ilgisi manęs taip pat? Jis pirma mano normali meilė, nes be jo man sunku ir trūksta visko, ką jis daro. Pripažinsiu, pasiilgau jo šaipymųsi ir erzinimų, kurie visai mieli, kai dabar apie juos pagalvoju. Jam patikdavo mane erzint, o man jį retkarčiais. Pasiilgau jo šilumos, nes su juo man nebūdavo taip šalta, o dabar gulėdama lovoj drebu it vėjo nešamas lapelis.

Išsigandau, kai suskambo mano telefonas, tad, ištiesusi ranką, paėmiau jį nuo spintelės. Pažvelgiau į skambintoją, kažkoks nežinomas numeris. Keista. Perbraukiau per ekrano žalia laukelį, kad pakelčiau ir pridėjau telefoną prie ausies.

A: - Klausau? Kas čia skambina? – paklausiau, kai niekas ir toliau nekalbėjo. Čia ką pokštų šou prasidėjo?

Kadangi niekas nekalbėjo, padėjau ragelį ir toliau sau tysojau lovoj. Nėra nuotaikos niekam.

~ ~ ~ Niall pov. ~ ~ ~

Paskambinau Aza'i iš kito telefono numerio, bet nieko nesakiau, o tik klausiau jos balso. Pasiilgau savo mažutės. Žinau, kad ji ant manęs pyksta, ir net nenori kalbėt su manimi, tad ir nekalbėjau, o tiesiog jai paskambinau, kad paklausyčiau jos balso. Ryt teismas, o ko tikėtis neįsivaizduoju. Žinoma, bus tie advokatai, bet jie ten dirba baisiai. Jiems svarbu bele pinigus gaut. Kad ir koks keistas mano sprendimas, nusprendžiau pabūt šiandien visą dieną pas mamą. Nors norėjau pabūt ne su mama, o būt arčiau Aza'os, jei ji namie.

Mama nustebo mane pamačiusi, bet džiaugėsi, tad iškart ėjo gamint man kažko valgyt, nes buvau po sunkios treniruotės, nors sekančios varžybos negreit, bet treneris rėkė, kad turim grūdintis. Mano mama nieko nežino, kad Lauren man pateikė kaltinimus. O jos dar vos negeriausios draugės skaitosi. Lauren nerūpi, ar tai draugės sūnus, ar random vaikinas. Azalea'os mama keista ir su niekuo nenori susitaikyt. Koks jai skirtumas su kuo bus Aza? Gi svarbiausia, kad jai būtų gera, o mums tikrai buvo gera drauge.

Įėjau į savo kambarį ir pasidėjau kelis atsineštus daiktus. Liko mano daiktų ir čia, jei sugalvočiau, kada nors, užsukt pas mamą, kad turėčiau kažką apsirengt, pavyzdžiui, kaip šis kartas. Priėjau arčiau savo kambario lango, kuris išeina būtent į tą pusę, kurioje yra ir Aza'os kambario langai. Man pasisekė, kad ji laikė užuolaidas atitrauktas. Turbūt galvoja, kad aš savo bute. Spoksojau pro jos langą į kambarį, tačiau jos nemačiau.

Galbūt kažkur išėjus? Arba vėl su tuo mulkiu po miestą vaikšto? Nuo tokių minčių ir bloga darosi bei noriu jį užmušt dabar pat. Turbūt, jei pamatyčiau juos gatvėj ar mieste darkart, taip ramiai nesėdėčiau ir negalėčiau išsidėt, nes... Nu, ji – mano! O ko jis ten uodega aplink ją vizgina nesuprantu... Užmuščiau jį ar bet ką kitą, kas lįs prie jos.

~ ~ ~ Kitą dieną ~ ~ ~

Azalea pov.

Man mama nuolat tauškė, kol važiavom, kad tvirtai kalbėčiau ir būčiau pasitikinti savimi. Kelionė šiek tiek prailgo dėl mamos galvos kvaršinimo, bet buvo pakenčiama, kai įsidėjau ausinukus. Buvau, nei rimta, nei linksma. Pati nesupratau savo nuotaikos šiandien. Susitikom ankščiau su advokatu, kuris buvo itin pasitikintis savimi. Tai aišku bus, kai mama nemažai pataškė pinigų dėl tokios nesąmonės.

Iki teismo buvo dar likęs pusvalandis, o aš nesupratau, kodėl mes taip anksti čia atvažiavom, tad tėtis davė man kelis eurus ir ėjau nusipirkt kavos, kad bent taip prasibudinčiau ir galėčiau logiškai mąstyt, kalbėt. Pasiėmiau 'latte' ir ją lėtai gurkšnojau. Žmonių čia daug nebus. Trūksta tik Niall su advokatu. Gi žinoma, tai mis tobulybei reik susiruošt ilgiausiai ir išsipuošt.

Būtent su tomis mano mintimis koridoriuje pamačiau Horan. Jis buvo visai tvarkingai apsirengęs, tie jo šviesūs plaukai buvo nepriekaištingai sukelti į viršų ir patrumpinti. Jis atėjo čia gan pasitikinčiai. Tik man įdomu, ar viduje jis irgi toks? Mūsų akys susitiko trumpam, bet aš nusukau akis nuo jo. Kol ir toliau gėriau savo kavą, liko dar daug laiko iki to teismo pradžios. Žinoma, Niall trynėsi čia ir galėjau jausti jo karštą žvilgsnį, įsmeigtą į mane. Jis nenusuko akių nei trumpam nuo manęs.

Kai darkart pažvelgiau į jo akis, stengiausi iš jų suprasti, ką jis jaučia man, bet jose tiek daug įvairiausių jausmų. Labiausiai įžvelgiau... pasiilgimą..? Ar gali taip būt, kad jis manęs pasiilgo ir gailisi, kad viskas taip įvyko? Prisiminiau Eva'os siūlytą pasiūlymą, kad pakalbėčiau visiškai atvirai su juo. O to aš norėčiau, nes noriu sužinot ar jis vis dar tebemyli mane, ar jau susirado, kokią kalę.

Iki teismo posėdžio liko dar apie 20 minučių, tad pakilau nuo kėdės ir pasakiau tėvams, kad einu iki tualeto. Kai nupėdinau, kiek toliau nuo jų, išsitraukiau savo telefoną ir maigiau žinutę Horan. Turiu su juo pasikalbėt dabar. Privalau žinot, ar jis myli mane. O be to tai padėtų teisme, nes dabar viduje aš visiškai sumišusi ir susipainiojusi.

A: Reik pakalbėt, ateik į tualetą – išsiunčiau jam, o tada užsidariau duris, vos įėjusi tenai.

Jis ateis, jei jam rūpi, ką aš noriu pasakyt. Vos netrypčiojau, ten stovėdama ir spoksodama į veidrodį. Išties, atrodžiau klaikiai ir žiauriai pavargusi. Turbūt per visas šias dienas be Niall miegojau vos 8 valandas iš viso. Durys prasivėrė po kokios minutės, o mano akys iškart stebėjo jį per veidrodį.

- Apie ką nori dar kalbėt, Aza? – paklausė, kai paskui save uždarė tas duris.

Aš tik pasisukusi, iškart priėjau arčiau jo ir palinkusi pabučiavau jo lūpas. Negalėjau to nepadaryti. Jis nesuprato tokio mano elgesio, bet atsakė į bučinį. Aš taip pasiilgau viso šito ir jausmų, kuriuos jaučiu dabar. Mano kūnu nuvilnijo milijonai šiurpuliukų, kurie tokie malonūs. Tarsi niekad nejaustas jausmas buvo mano kūne. Pasiilgau šio mėtų ir cigarečių skonio, kurį jutau. Jo rankos atsidūrė ant mano liemens, kaip ir maniškės ant jo kaklo, tad taip jį prisitraukiau dar arčiau savęs. Jis švelniai sukando mano aptinę lūpą, tad aš išsišiepiau. Esu priklausoma nuo šio šviesiaplaukio visiškai. Kai pritrūko oro mes atsitraukėm ir atsikvėpėm.

- Ar tu mane vis dar myli, Niall? – paklausiau lemtingo klausimo į viską.

Booom! Tikėta, netikėta buvo? Nium, tai ar Niall myli Aza'ą???! <3