"Ice, Fire & Desire" (N.H.) LTU BAIGTA

-63-

Niall pov.

- Myliu tave, Niall. – prisiglaudė dar arčiau manęs mergina. Pirmąkart tai išgirdau iš jos...

Netikėjau tuo, ką ji man tyliai pasakė. Nejaugi ji mane įsimylėjo? Velnias, visa tai kartojasi... Aza'os akys užsimerkė, o aš glosčiau jos nugarą. Ir kodėl aš šitaip patinku merginoms, ir jos mane iškart įsikliopina? Nors dėl šios šviesiaplaukės tokią mintį jau turėjau, kai pirmąkart su ja pasibučiavau. Žinojau ir galėjau lengvai nuspėt, kad ji mane pamils. Bet dabar pagrindinis klausimas iškyla: ar aš ją myliu ir galiu atsakyt tuo pačiu?

~ ~ ~ Rytas ~ ~ ~

Atsikėliau ankščiau už merginą ir tiesiog ją ilgai stebėjau miegančią. Negalėjau atitraukt nuo jos akių, nes ji tokia žavi ir miela. Užmigau kartu su ja, o ji vakar manęs niekaip mieganti paleist nenorėjo, tad teko likt pas ją. Neįsivaizduoju, ar jos tėvai yra namie, ar buvo įėję į šį kambarį? Jei mus matė, Aza turės viską jiems ilgai ir nuobodžiai aiškint. Tikiuos viskas praslys.

Naktį mąsčiau apie jos pasakytus žodžius, kad ji mane myli. Tai buvo taip netikėta ir visiškai iš lempos. Prigavo ji mane visiškai nepasiruošusį, pasakydama tokius žodžius apie meilę. Blondinukė apsivertė į kitą pusę nuo manęs, tad dabar jos stebėt nebegalėjau. Galėtų ji atsisukt atgal į mano pusę...

~ ~ ~ Azalea pov. ~ ~ ~

Pabudau ir pasirąžiau šiek tiek. Pastebėjau, kad Niall jau nebemiegojo, tad jį saldžiai pabučiavau, jis atsakė. Atsirėmiau patogiau į lovą po bučinio.

- Kažkas ilgai miegojo... – nutęsė Horan, gulėdamas greta manęs.

- Nepavydėk. – nusijuokiau.

- Aš ir nepavydžiu, bet per tave aš galėjau nespėt į trefkę, o treneris būtų mane nudėjęs. – pareiškė.

- Nebūtų, nes, kaip tu sakai, esi geriausias ten žaidėjas. Tai, jeigu tave nudės, kas žais tuomet? – paklausiau.

- Mario? – pamąstęs atsakė. - Jis irgi lygtais puolėjas. – pažvelgė į mane Niall.

- Aha, kuris dar klišesnis už tave, tai kam to reik? O be to gi atsikėliau! – surėkiau ir vėl užsitempiau antklodę ant savęs labiau ir užsimerkiau.

- Gana miegot! – nutempė nuo manęs antklodę vaikinas.

- Tu čia nerėkauk, nes, kai tėvas ateis, bus čia po to. – perspėjau.

- Ups. – nusijuokė. – O tai kažkas namie yra?

- O kiek valandų? – paklausiau.

- Beveik 12. – atsakė Niall po kelių sekundžių. Matyt, žiūrėjo tele, kiek valandų.

- Ai, tuomet dabar turėtų čia būt tik Rosie. Nebent planai pasikeitė. – sumurmėjau ir vėl užmerkiau akis.

- Kaip jautiesi šiandien? – pasiteiravo, glostydamas mano plaukus.

- Kaip ir visad. – sumurmėjau.

- Jėzau, miegale, kelkis. – papurtė mane Horan.

- Tai, kad miego aš noriu! – verkšlenau.

- Aš ir daug ko noriu. – išgirdau.

- Niall, patylėk! – užrėkiau.

- Kas? Aš gi nieko pasakiau. – gynėsi jis, nors aš į jį net nepažvelgiau, o gulėjau išdribusi.

- Aha, o aš supratau, kokią čia reikšmę turėjai. – pasukau galvą į jį.

- Ir kokią? – pažiūrėjo į mane.