"Ice, Fire & Desire" (N.H.) LTU BAIGTA

-19-

Azalea pov.

- Aš dar tavęs vieno dalyko paklaust noriu! – laidė gerklę vaikinas.

- Ko? – susiraukusi žiūrėjau į vaikiną.

- Nerėksiu per visą gatvę. – nusijuokė. – Nebent pati to nori? – rimtai paklausė.

Jėzz... Ir ko jis manęs nori taip paklaust? Jei mano mama atsikels ir pamatys Horan mūsų kieme, tai garantas iškvies policiją... O man knieti sužinot, ko jis nori paklaust manęs. Tikiuos nebus vėl koks pošlas arba daužtas klausimas.

Uždariau langą ir atgal užtraukiau užuolaidas, o tada tyliai išsliūkinau iš savo kambario ir nulipau žemyn. Atrakinau duris ir mane, žinoma, pasitiko tas blondinas su plačia šypsena.

- Tyliai. – sušnabždėjau, o Niall linktelėjo. – Nes nenoriu būt nudėta mamos. – įleidau vaikiną į namo vidų ir uždariau lauko duris, kurias ir užrakinau.

Jis keistai į mane pažiūrėjo, bet aš nepagavau, kodėl jis į mane taip žiūrėjo. Čia galbūt jį alkoholis veikia ar kas? Parodžiau su savo smiliu į laiptų viršų, o Niall išsišiepė, o aš pavarčiau akis, kai nusisukau, ir ėjau laiptų link. Užlipom viršun ir aš Horan įstūmiau į savo kambarį. Nudės mane mama, jeigu jį pamatys pas mus name.

- Tai ko paklaust norėjai? – neiškentusi ir tik uždariusi savo kambario duris, paklausiau.

- Kodėl nekėlei, kai tau skambinau? – nužvelgė mane vaikinas.

O velnias... Aš tik su savo miegojimo rūbais... Nukilinau Niall, kuris tik nusijuokė, ir išsidrėbė mano lovytėj tik nusiavęs batus. Na, bent ačiū už tai.

- Telas išsikrovė. – atsakiau į jo klausimą.

Iš savo drabužinės išsitraukiau treningą bei jį greit persirengiau. Tikrai nesiruošiu sėdėt pusplikė prie Niall, nors garantuoju, jog jam patiktų, bet man - ne. Grįžau atgal į kambarį pas vaikiną.

- Ei, man patiko praeiti tavo drabužiai. – pasiskundė vaikinas, kai aš atsisėdau ant lovos krašto greta jo gulinčio.

- Aha, man irgi. – su pokerface'u pažvelgiau į jį. – Kiek tu išgėrei? Nuo tavęs neša viskuo, kuo tik įmanoma. – paklausiau, nes rimtai nuo jo tikrai neša alkoholiu. – Ir kur tu tiek prilakei?

- Daug, buvau vakarėly, į kurį norėjau ir tave pasiimt, bet va nepaėjo, nes tu nekėlei.

- Aš ne nekėliau, o mano telas užlūžo. Gi sakiau jau tau tai. – priminiau. – O ko tu namo neini?

- Khm... – prunkštelėjo, o aš žiūrėjau į jį ir laukiau, kad jis testų toliau. – Mama neįleidžia manęs girto namo.

What? Ar jis juokauja? Nes mane tai rimtai juokas ima.

- Ohh... Ir tau 20... – nutęsiau ir stengiausi nuslėpt šypseną iš juoko.

- Ar tu šaipaisi? – prisimerkęs pažvelgė į mane.

- „Ne, ne". – su sarkazmu pasakiau ir papurčiau galvą į šalis.

- Tu šaipaisi. – pareiškė.

- Gal... Šiek tiek. – truktelėjau pečiais.

- Kodėl grįžai į Airiją? Nenorėjai ir toliau mokytis savo Ispanijoj?

- Norėjau ir grįžau, kad ten atsibodo jau man. Pasiilgau vėsesnio oro. – nusijuokiau.

- Aš tavo vietoj niekad nebūčiau grįžęs iš ten.

- Kodėl? – paklausiau.

- Tu tikiuos žinai, kad ten yra geriausi Europos klubai? Tokie kaip 'Real', 'Atletico', 'Barcelona'?