"Ice, Fire & Desire" (N.H.) LTU BAIGTA

-14-

Azalea pov.

- Ar tau jis patiko seniau? – paklausė smalsiai Niall ir pažiūrėjo į mane, kol aš spoksojau į sieną esančią priešais ir apie kažką galvojau.

- Jėzau, tai buvo labai, labai seniai. Žiauriai seniai. – pasakiau ir man darėsi gėda iš lempos, kad net karštis išmušė.

Nes pagalvokit logiškai aš dabar atrodau, kaip 18-metė, nors esu 29 metų ir to niekas beveik nežino, o kai tuo tarpu Kian 30 metų. Khm... Biškį metukų skirtumas. Ir kodėl aš tai pasakiau Niall? Jis šaipysis dėl to dabar visą mano gyvenimą, kol gyvensiu čia. O jėzau, aš to nenoriu...

- Sakiau, kad tave seni diedai traukia! – juokėsi Horan, o aš nestipriai trenkiau jam į ranką, o jis vaidino, kad jam jau labai skauda.

- Nesityčiok ir nevaidink. – pareiškiau, bet buvau užgulta per porą sekundžių ir visiškai prispausta jo kūno prie savo lovos.

Mėlynakio kvėpavimas vis atsimušdavo į mano veidą, o jis akių nuo manęs nenuleido. Tai taip keista... Vaikinas apsilaižė lūpas ir tiesiog stebėjo mane ir toliau.

- Niall, tu mane žadėjai nusivest į vakarėlį. – priminiau jam.

Jis kažkodėl labai jau visur mane temtis kartu nori. Tai vakarėlis, o dabar futbolo varžybos. Jam gal su protu negerai? Kodėl aš?

- Žinau, bet tu man taip pat kai ką žadėjai. – su dirty smile'u kalbėjo vaikinas, o jo žvilgsnis buvo toks karštas.

O jėzau... Va, dabar mirsiu, kai jis užsigeis kažko nešvankaus... Apie ką aš galvojau, kai jam skambinau? Tokie kaip jis tik tokių dalykų prašo ir nori iš merginų. Jis gi - Niall Horan.

- Ir ko užsigeis, 9 numeriu žaidžiantis, saugas? – pakėlusi antakį, paklausiau.

- Tu kalta?

Dieve tu mano, gelbėk mane nuo tokio iškrypusio vaikino... O ką aš jums sakiau, kad dirty mainais kažko norės. O ko nors kitko jis užsigeist nenori? Arba nueit pas kokią kalę, kuri jam be problemų duotų ir viskas? Bet nee... Dabar man bus dar didesnė gėda ir taip jau sėdžiu sutrikusi nuo Niall tokio klausimo.

- Jei tyli reiškia nekalta, taip? – jo žvilgsnis niekur nuo manęs nedingo, o mano akys jau seniai kažkaip buvo nulėkusios nuo jo. – Azalea, Azaleaaa... – atsiduso vaikinas ir atsitraukė nuo manęs.

- Kas? Aš nesiruošiu, bet kokiam vaikinui atsiduot, kuris sekančią dieną jau bus dėjęs ant manęs ir jam net nerūpėsiu arba jis manęs net neprisimins.

- Tu manai, kad vaikinam gali dar kažkas rūpėt? – paklausė, o šis klausimas apibūdina jį, nes Niall niekas nerūpi tik jis pats, o dar keista, kad jis atėjo pas mane.

- Nežinau, aš tiesiog nieko nebežinau. – atsikvėpiau ir atsisėdau patogiau savo lovoj.

- Čia tau ne Ispanija. – nusijuokė Horan.

O mano nuotaika jau buvo subjurusi ir neįsivaizduoju kodėl. Ar todėl, kad esu nepatyrusi ir man dėl to gėda, o dar kai prisimenu, kad esu pilnametė... Va, vėl nekenčiu savo gyvenimo. Ieškau kažko, ko nerasiu turbūt per visą savo gyvenimą.

- Ar tu nuliūdai? – pasiteiravo.

Tai skambėjo rūpestingai, nors jis spėju, net nežino, kas yra rūpestis. Vaikinas patraukė mano šviesią plaukų sruogą nuo veido, tad mano akys pažvelgė į jį.

- Aš neįsivaizduoju, kaip tavęs ankščiau niekas neišdulkino, ir, kaip tu gali neturėt vaikino, tad dabar suprantu, kodėl tas tipas tavęs taip norėjo.