"Ice, Fire & Desire" (N.H.) LTU BAIGTA

-23-

Azalea pov.

- O tu žinai, kad praėjo lygiai 2 savaitės, kaip tu vos man į galvą nepataikei su savo kamuoliu? – paklausiau, o Niall patvarkė mano megztuko rankoves.

- Jau 2 savaitės? Greitai. – šyptelėjo. – Aš žinau, nuo ko praėjo 6 dienos. – nusivaipė vaikinas.

- Na, ir nuo ko? – nusivaipiau taip pat, kas privertė vaikiną nusijuokti.

- Nuo šito. – Niall palinko ir sujungė mūsų lūpas.

Net negalvojau priešintis ar jį atstumti. Pasiilgau jo bučinių ir jausmų, kuriuos jų metų jaučiu. Atsisėdau pilnai ir savo rankomis nubėgau iki jo kaklo. Vaikinas švelniai sukando mano apatinę lūpą, tad pravėriau savo lūpas ir jau mūsų liežuviai gaudė vienas kitą.

Išgirdau, kad kažkas atėjo į Niall namus. Išties čia viskas gerai girdisi. Keista, nes pas mus išvis nieko negirdėt, nors galbūt aš gluša. Na, galbūt namai statyti skirtingai. Blondinas pabučiavo mano lūpas, žandikaulį, kaklą.

- Jokių žymių, Niall. – priminiau, nes ir taip, eidama pas gydytoją, turėjau užpudruot jo paliktą meilės žymę.

- Aš tau galiu jų palikt ten, kur pašaliniai nematys... – iškvėpė prie mano odos.

- Aza! – išgirdau, surėkiant kažką.

Mamos balsas. O, velnias! Vis dėlto ji atėjo į Niall namus. Atšokau nuo vaikino, jis į mane keistai pažiūrėjo. Kelis kartus gyliai įkvėpiau ir sėdėjau toliau nuo Horan, kaip tik tuo metu atsidarė plačiai durys. Spėjau.

- O tu čia. Rosie man pasakė, kad tu pas kaimynus. – šyptelėjo mama.

- Taip, kaip matai. – pasakiau ir iš mamos žvilgsnio supratau, kad ji norės paaiškinimo, ką aš veikiu Horan namuose ir dar Niall kambary. O dieve...

- Mes su Maura eisim į miestą, tad gali būt čia, jei netrukdysi Niall. – pranešė ji.

- Ne, ji netrukdys. – blondinas su kreiva šypsenėle pažiūrėjo į mane, o aš pavarčiau akis.

- Gerai, žinosiu. – pažiūrėjau į mamą, o ji susimąsčiusi uždarė kambario duris. – Užmušiu tave. – sumurmėjau tyliai ir užgriuvau ant vaikino.

- Neužmuši. – juokėsi Niall, o aš pabučiavau ir vėl jo lūpas, o kai pritrūko oro atsitraukiau nuo vaikino. – Aš dar tavo apatinius čia kažkur turiu. – priminė man Horan mano pirkinį, kurį pamečiau jau gan senokai mieste.

- Turėk, negi man gaila.

- Žinai, mes galėtume šiandien nueit į vakarėlį, į kurį žadėjau tave nusivest.

- Aha, o kaip eit, kai tos 2 tik ir laukia, pamatant mus kartu ir dar kažkur išeinant? – pažiūrėjau į jį su pokerface'u.

- Taigi sakė, kad eis į miestą jos ar kur ten... Tad galim palaukt.

~ ~ ~ ~ ~ ~

- Jos išėjo. – informavo mane Niall, po kokių 10 minučių, per kurias aš sėdėjau prie savo telo, ir naršiau po jį, nes nežinau, ką su tuo blondinu kalbėt daugiau, o manęs jis irgi nieko neklausė.

- Nu, baisu. Paliko mane su tavim... – dejavau ir apsimečiau labai jau nepatenkinta. – Ir už ką... – pradėjau.

- Oj, nepradedam. – nusijuokė. - Einam geriau, turčių dukrele. – paerzino.

- Nu, nesu aš turčių dukrelė! O be to pats jau tai sakei.

- Pasirodo sugrįžo turčių dukrelė. – paerzino ir vėl, o aš trenkiau jam į petį. - Jėzau, tu psichinė. Kaip man su tavim į vakarėlį eit? – inkštė vaikinas ir išlipo iš lovos.